Per atostogas žmonės dažniausiai suserga dėl fiziologinių ir psichologinių veiksnių derinio . Stresas, susijęs su šeimos dinamika ir finansiniu spaudimu, sukelia kortizolio išsiskyrimą, kuris slopina imuninės sistemos funkciją. Dėl kelionių ir švenčių sutrikęs miegas dar labiau pakenkia imunitetui. Nerealūs lūkesčiai sukelia kognityvinį disonansą, kuris pasireiškia fiziškai. Susirinkimai uždarose patalpose padidina patogenų poveikį būtent tuo metu, kai organizmas mažiausiai pasirengęs kovoti su infekcija. Supratus šiuos mechanizmus, galima sukurti veiksmingas prevencijos strategijas.
Mokslas apie atostogų stresą ir imuninės sistemos veiklą
Prasidėjus atostogų sezonui, dauguma žmonių patiria gerokai didesnį psichologinį stresą, kuris tiesiogiai veikia jų imuninę funkciją. Tyrimai rodo, kad kortizolio, pagrindinio streso hormono, koncentracija padidėja didelės įtampos laikotarpiais, pvz., per šventes, ir tai slopina imuninį atsaką bei didina jautrumą virusams.
Be to, dėl ilgalaikio streso organizme sumažėja citokinų – baltymų, būtinų kovai su infekcijomis– gamyba. Miego sutrikimai dėl kelionių, socialinių įsipareigojimų ir pasikeitusios dienotvarkės dar labiau pakenkia imunitetui, nes sutrinka atkuriamojo miego ciklai.
Šie fiziologiniai pokyčiai įvyksta būtent tada, kai dėl susibūrimų uždarose patalpose padidėja patogenų poveikis, todėl kyla tobula imunologinė audra, paaiškinanti dažną atostogų ligų reiškinį.
Kaip šeimos dinamika sukelia fizinius simptomus
Šeimos susibūrimai per šventes, nors dažnai vaizduojami kaip džiaugsmingi susitikimai, dažnai sukelia sudėtingą tarpasmeninę įtampą, kuri pasireiškia fiziniais simptomais. Tyrimai rodo, kad neišspręsti šeimos konfliktai sukelia kortizolio išsiskyrimą, kuris slopina imuninę funkciją ir didina uždegimą.
Psichologai pastebi, kad su šventėmis susijusi dinamika,įskaitant ribų pažeidimus, vaikystės vaidmenų atkūrimą ir harmonijos lūkesčius, nepaisant pagrindinės įtampos, sukelia fiziologines reakcijas, tokias kaip galvos skausmas, virškinimo problemos ir nuovargis. Šios reakcijos pasireiškia, kai kūnas somatiniais keliais apdoroja emocinį stresą.
Pažeidžiamiems asmenims, ypač tiems, kurie praeityje patyrė šeimos traumą, arba tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, ši dinamika gali paaštrinti esamas sveikatos problemas per šventinius susibūrimus.
Finansinis spaudimas: kai stresas dėl biudžeto virsta kūno problemomis
Kredito kortelių sąskaitos, šventinių pirkinių sąrašai ir laukiami dovanų mainai šventiniu laikotarpiu sukelia didelę finansinę įtampą, kuri dažnai pasireiškia fizinės sveikatos problemomis.
Tyrimai rodo, kad finansinis stresas skatina kortizolio išsiskyrimą, slopina imuninės sistemos veiklą ir didina polinkį sirgti. Psichologai pažymi, kad su biudžetu susijęs nerimas dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, virškinimo sutrikimais ir sutrikusiu miegu.
Europos psichologų asociacijos atlikti tyrimai atskleidė, kad 72 % europiečių teigia, jog per šventes jaučia finansinę įtampą, o 43 % patiria su tuo susijusių fizinių simptomų. Ši fiziologinė reakcija rodo, kad ekonominis spaudimas peržengia psichologines ribas ir daro tiesioginį poveikį organizmo sistemoms per gerai užfiksuotus streso kanalus, todėl atsiranda aiškus ryšys tarp šventinės finansinės naštos ir prastėjančios fizinės sveikatos.
Psichologinis atostogų lūkesčių poveikis
Kaip stipriai visuomenės idealai apie tobulą švenčių šventimą veikia psichinę gerovę? Tyrimai rodo, kad labai. Psichologai pastebi, kad nerealūs lūkesčiai, kuriuos skatina žiniasklaida, reklama ir socialiniai palyginimai, sukelia kognityvinį disonansą tarp laukiamo džiaugsmo ir realios patirties.
Šis neatitikimas sukelia streso reakcijas, įskaitant kortizolio padidėjimą ir imuninės sistemos slopinimą. Tyrimai rodo, kad „šventinį perfekcionizmą” patiriantiems asmenims pastebimai sumažėja T ląstelių funkcija, todėl jie tampa pažeidžiami sezoninių ligų.
Terapeutai rekomenduoja praktikuoti „lūkesčių valdymą” pasitelkiant dėmesingo įsisąmoninimo technikas, nustatyti realius šventės parametrus ir sutelkti dėmesį į prasmingus ryšius, o ne į kultūrinius idealus. Šie metodai mažina psichologinį spaudimą ir vėliau stiprina fiziologinį atsparumą didelės įtampos kupinais švenčių laikotarpiais.
Poilsio trūkumas: Paslėpta sezoninių švenčių kaina
Miego medicinos akademijos (Academy of Sleep Medicine) atlikto tyrimo duomenimis, beveik 70 % suaugusiųjų šventiniu laikotarpiu patiria didelių miego sutrikimų.
Šis poilsio trūkumas atsiranda, kai žmonės švenčia vėlai vakare, keliauja per laiko juostas ir turi daug pasiruošimo pareigų. Dėl pasikeitusio miego grafiko ir padidėjusio streso sutrinka imuninės sistemos veikla, todėl daugelis žmonių gali susirgti sezoninėmis ligomis.
Miego mokslininkė daktarė Jennifer Marshall aiškina, kad net ir nedidelis miego sutrumpėjimas – vos 90 minučių mažiau nei įprastai – gali 30 % sumažinti natūralių ląstelių žudikių aktyvumą, todėl labai pablogėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis. Norint išsaugoti sveikatą šiuo įtemptu laikotarpiu, pirmenybę teikiant pakankamam poilsiui švenčių metu gali būti taip pat svarbu, kaip ir rankų plovimas.
Praktinės psichikos sveikatos strategijos atostogų sveikatingumui užtikrinti
Emocinės gerovės ir fizinės sveikatos sankirta ypač išryškėja švenčių laikotarpiu, kai apie 64 % žmonių teigia patiriantys padidėjusį nerimą ir stresą.
Psichologai rekomenduoja nustatyti struktūrines ribas, susijusias su socialiniais įsipareigojimais, kasdien atlikti 5-10 minučių trukmės dėmesingo įsisąmoninimo pratimus ir planuoti tikslingus atsigavimo laikotarpius. Be to, kognityvinio permąstymo metodai padeda valdyti lūkesčius dėl „tobulų” švenčių.
Specialistai pabrėžia, kad labai svarbu teikti pirmenybę pakankamam miegui, nes net viena kokybiško poilsio naktis gali sumažinti uždegimo žymenų kiekį iki 30 %. Galiausiai savo emocinių poreikių atpažinimas ir aiškus pranešimas apie juos artimiesiems užtikrina psichologinį saugumą, būtiną tikrai šventinei savijautai.
