Ar kada nors pastebėjote, kad kai kurie žmonės visada palieka nedidelį kiekį maisto lėkštėje, net jei patiekalas buvo skanus? Tai nėra atsitiktinumas – už šio įpročio slypi gilios psichologinės priežastys, kurias atskleidžia naujausi psichiatrų tyrimai.
Sąmoningas ar nesąmoningas pasirinkimas?
Daugelis iš mūsų nuo vaikystės buvo mokomi suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. „Kol nesuvalgysi visko, nuo stalo nepakilsi” – šį sakinį girdėjo dauguma. Tačiau psichiatrai pastebi, kad maisto palikimas lėkštėje dažnai yra ne tik paprastas sotumo signalas, bet ir gilesnių psichologinių procesų išraiška.
Psichologinis atsiskyrimas nuo šeimos tradicijų
Psichiatrijos profesorė dr. Lina Jurkštaitė paaiškina: „Maisto palikimas lėkštėje kai kuriems suaugusiesiems tampa nesąmoningu būdu atsiskirti nuo tėvų autoriteto. Tai gali būti subtilus maištas prieš vaikystėje įdiegtą taisyklę viską suvalgyti.”
Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie vaikystėje patyrė stiprų spaudimą valgyti, dažniau suaugę sąmoningai ar nesąmoningai palieka maistą – tai tampa simboliniu laisvės ir savarankiškumo pareiškimu.
Pertekliaus ir saugumo demonstravimas
Antropologiniu požiūriu, maisto palikimas gali būti siejamas su socialine padėtimi ir saugumo jausmu.
Pertekliaus ženklas
„Kai žmogus palieka maistą lėkštėje, jis nesąmoningai siunčia žinutę, kad turi pakankamai resursų ir gali sau leisti ne viską suvartoti,” – teigia socialinės psichologijos ekspertas dr. Tomas Urbonas. Istoriškai tai buvo turtingumo ir aukšto socialinio statuso požymis.
Šiuolaikinėje visuomenėje, net kai daugelis žmonių nejaučia maisto stygiaus, šis elgesys išlieka kaip kultūrinis reliktas, perduodamas per kartas.
Kontrolės jausmo išlaikymas
Viena iš svarbiausių psichologinių priežasčių, kodėl žmonės palieka maistą lėkštėje, yra susijusi su kontrolės jausmu.
Ribų nustatymas
„Nuspręsdami, kada baigti valgyti, nepriklausomai nuo to, kiek maisto liko lėkštėje, žmonės patvirtina savo autonomiją,” – aiškina valgymo sutrikimų specialistė dr. Greta Paulauskienė. „Tai tampa būdu pasakyti: ‘Aš valgau tiek, kiek noriu, ne tiek, kiek man duoda.'”
Šis kontrolės aspektas ypač svarbus asmenims, kurie anksčiau gyvenime patyrė situacijas, kai negalėjo kontroliuoti savo aplinkos ar sprendimų.
Baimė paskutinio kąsnio
Įdomu tai, kad kai kurie žmonės išgyvena specifinę psichologinę būseną – „paskutinio kąsnio baimę”.
Pasitenkinimo išsaugojimas
„Paskutinis kąsnis simboliškai reiškia patirties pabaigą,” – paaiškina psichoterapeutas Marius Jankauskas. „Kai kurie žmonės nesąmoningai vengia šio paskutinio kąsnio, taip ‘išsaugodami’ malonią valgymo patirtį ir išvengdami užbaigtumo jausmo.”
Tai gali būti susiję su platesniais asmenybės bruožais – sunkumu užbaigti dalykus arba baime, kad malonūs potyriai baigiasi.
Svorio kontrolės strategija
Ne visi maisto palikimo motyvai yra giliai psichologiniai – kartais tai yra sąmoninga svorio kontrolės strategija.
Sąmoningas pasirinkimas
„Daugelis mano pacientų sąmoningai palieka dalį maisto kaip būdą kontroliuoti kalorijų suvartojimą,” – teigia dietologė Vaida Kurienė. „Tai veiksminga strategija, ypač restoranuose, kur porcijos dažnai būna didesnės nei reikia.”
Sveikatos psichologai patvirtina, kad toks elgesys gali būti naudingas, nes padeda žmonėms atpažinti sotumo ženklus ir išvengti persivalgymo.
Kultūriniai skirtumai
Įdomu tai, kad požiūris į maisto palikimą lėkštėje skiriasi priklausomai nuo kultūros.
Skirtingos tradicijos
Kai kuriose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, maisto palikimas yra mandagumo ženklas, rodantis, kad šeimininkas buvo dosnus. Tuo tarpu daugelyje Vakarų šalių tai gali būti laikoma netaktu ar maisto švaistymu.
Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse šalyse vyresnioji karta dažnai turi stiprų psichologinį ryšį su maisto taupymu dėl istorinių nepritekliaus patirčių, todėl maisto palikimas gali sukelti nerimą ar net konfliktus tarp skirtingų kartų.
Kaip šis supratimas gali padėti?
Psichiatrų teigimu, supratimas, kodėl mes ar aplinkiniai paliekame maistą lėkštėje, gali padėti:
- Sumažinti konfliktus šeimoje dėl skirtingų valgymo įpročių
- Geriau suprasti savo santykį su maistu ir kontrole
- Atpažinti nesveikus modelius, jei maisto palikimas susijęs su valgymo sutrikimais
- Formuoti sveikesnį požiūrį į maistą, grindžiamą vidiniais, o ne išoriniais ženklais
Dr. Jurkštaitė pabrėžia: „Svarbu nevertinti žmonių pagal tai, kaip jie elgiasi su maistu lėkštėje. Užuot moralizavę ar kritikavę, stenkimės suprasti, kad už šio įpročio gali slypėti sudėtinga psichologinių, kultūrinių ir asmeninių patirčių istorija.”
Kaip formuoti sveiką santykį su maistu?
Specialistai siūlo kelis paprastus žingsnius, kurie gali padėti sukurti sveikesnį santykį su maistu:
- Klausykite savo kūno sotumo signalų, o ne išorinių taisyklių
- Dėkite į lėkštę mažesnes porcijas – visada galite įsidėti daugiau
- Praktikuokite sąmoningą valgymą, atkreipdami dėmesį į maisto skonį ir pojūčius
- Stenkitės atsisakyti griežtų „viską suvalgyti” taisyklių savo namuose
- Gerbkite kitų žmonių pasirinkimus, susijusius su maistu
Psichologai pabrėžia, kad sveikas požiūris į maistą yra toks, kuris gerbia individualius poreikius ir ribas, o ne laikosi griežtų taisyklių ar tabu.
Taigi, kitą kartą pastebėję, kad kažkas palieka maistą lėkštėje, nepulkite teisti ar komentuoti – už šio paprasto veiksmo gali slypėti daug gilesnis psichologinis pasaulis, nei galite įsivaizduoti.
