Šalta, ir jūs drebate. Nemalonus jausmas, kurį norite kuo greičiau sustabdyti. Bet ar žinojote, kad drebėjimas – tai ne tik diskomfortas? Tai sudėtingas gynybinis mechanizmas, kuris ne tik šildo, bet ir aktyvuoja procesus, naudingus sveikatai.

Kaip veikia drebėjimas

Kai kūno temperatūra pradeda kristi, smegenys siunčia signalą raumenims: susitraukinėkite greitai. Šie nevalingi mikrojudesiai generuoja šilumą – panašiai kaip bėgimas, tik be jūsų valios.

Procesas reikalauja energijos. Organizmas degina kalorijas, kad palaikytų šiuos susitraukimus. Tyrimai rodo, kad 15 minučių intensyvaus drebėjimo fiziologiniu poveikiu prilygsta maždaug valandai vidutinio intensyvumo treniruotės.

Tačiau raumenys pavargsta. Ilgai drebant efektyvumas mažėja, todėl drebėjimas – tai greita, ne ilgalaikė apsaugos priemonė.

Rudieji riebalai – paslėptas sąjungininkas

Kūne egzistuoja dviejų tipų riebalai. Baltieji – tie, kuriuos norime numesti. Ir rudieji – kurie iš tikrųjų degina energiją ir gamina šilumą.

Suaugusiųjų organizme rudųjų riebalų nedaug, bet šaltis juos aktyvuoja. Drebėjimo metu raumenys išskiria hormoną irizin, kuris daro kažką įdomaus – verčia baltuosius riebalus veikti kaip ruduosius.

Tai reiškia, kad šaltis teoriškai gali padėti organizmui efektyviau deginti kalorijas. Teoriškai – nes praktikoje efektas nedidelis, palyginti su įprasta fizine veikla.

Nauda sveikatai

Drebėjimas ir šalčio poveikis gali turėti naudos ne tik svorio kontrolei:

Geresnis gliukozės įsisavinimas – aktyvuoti rudieji riebalai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Cholesterolio mažinimas – kai kurie tyrimai rodo nedidelį pagerėjimą.

Imuninės sistemos stimuliavimas – trumpalaikis šalčio stresas gali sustiprinti organizmo atsparumą.

Tačiau svarbu suprasti – tai papildomi efektai, ne stebuklingas gydymas.

Krioterapija ir ledo liemenės

Šalčio nauda patraukė komercinį dėmesį. Atsirado krioterapijos kameros (nuo -100°C iki -140°C, 2–4 minutės) ir ledo liemenės, kurios tariamai sudegina apie 250 kcal per valandą.

Ar tai veikia? Iš dalies. Šaltis tikrai aktyvuoja ruduosius riebalus ir padidina energijos sąnaudas. Bet bendras efektas – nedidelis. Pusvalandis bėgimo sudegins daugiau kalorijų nei valanda su ledo liemene.

Be to, tai ne visiems saugu.

Kam šaltis netinka

Prieš eksperimentuojant su šalčiu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei turite:

• Širdies ir kraujagyslių ligų
• Cukrinį diabetą
• Reino sindromą
• Periferinę neuropatiją

Pagyvenę žmonės ir tie, kurie vartoja tam tikrus vaistus, taip pat turėtų būti atsargūs.

Kada drebėjimas signalizuoja problemą

Ne visada drebėjimas yra normalus. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Drebate be akivaizdžios priežasties (ne nuo šalčio)
• Drebėjimas tęsiasi net sušilus
• Kartu jaučiate sumišimą ar sunkiai kalbate
• Drebėjimą lydi karščiavimas

Tai gali signalizuoti infekciją, hormonų sutrikimą ar kitas sveikatos problemas.

Praktinis pritaikymas

Ar verta sąmoningai šalti? Mokslas sako: kaip papildoma priemonė – galbūt. Kaip pagrindinis metodas – ne.

Trumpi šalto dušo seansai ar pasivaikščiojimai vėsiu oru gali būti naudingi. Bet jie nepakeis reguliarios fizinės veiklos ir subalansuotos mitybos.

Drebėjimas – tai organizmo išmintis, sukauptąs per milijonus metų evoliucijos. Kartais geriausia tiesiog pasitikėti kūnu ir leisti jam daryti tai, ką jis moka geriausiai – saugoti jus nuo šalčio.