Žiemą daugelis jaučiasi nuolat pavargę, sunkiau susikaupti, o vakarais užmigti tampa tikru iššūkiu. Dažniausiai tai nurašoma sezoniniam nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau sprendimas gali būti paprastesnis, nei manote – ir jis tikriausiai jau stovi jūsų virtuvėje.
Mokslininkai ir mitybos specialistai pabrėžia, kad šaltuoju metų laiku organizmas susiduria su specifiniais iššūkiais, kuriuos galima lengvai sušvelninti vienu kasdieniu įpročiu. Supratę, kaip jis veikia, galėsite žiemą jaustis gerokai geriau.
Šaltis apkrauna organizmą labiau, nei manote
Žiemos temperatūros sukelia kraujagyslių susitraukimą – kraujas prasčiau cirkuliuoja, o kūnas turi dirbti intensyviau, kad išlaikytų šilumą. Šis padidėjęs krūvis kelia stresą ir gali susilpninti imuninę sistemą.
Karšta arbata padeda kompensuoti šiuos efektus. Šiluma skatina kraujagyslių išsiplėtimą, pagerina kraujotaką ir sumažina fizinį krūvį. Be to, arbatoje esantys antioksidantai ir kitos naudingos medžiagos papildomai stiprina organizmą.
Žiemą žmonės dažnai geria mažiau skysčių, nes nejaučia tokio stipraus troškulio kaip vasarą. Karšta arbata ne tik sušildo, bet ir palaiko tinkamą hidratacijos lygį.
Virškinimas veikia efektyviau
Šilti gėrimai atpalaiduoja skrandžio raumenis ir padidina kraujo tekėjimą į virškinimo traktą. Dėl to organizmas efektyviau suskaido maistą.
Karšta arbata padeda ištirpinti maistines medžiagas, todėl žarnynui jas lengviau pasisavinti. Be to, šiluma skatina virškinimo sulčių, įskaitant skrandžio rūgštį ir fermentus, gamybą.
Tam tikros arbatų rūšys – mėtų, imbiero ar ramunėlių – turi papildomų savybių, palengvinančių virškinimą. Šie procesai veikia kartu, užtikrindami, kad organizmas gautų maksimalią naudą iš suvalgyto maisto.
Geresniam miegui – puodelis vakare
Artėjant vakarui kūnas natūraliai pradeda atvėsti, ruošdamasis miegui. Išgėrus karštos arbatos, organizmas vėliau išskiria šilumą, signalizuodamas, kad laikas ilsėtis. Šis temperatūros pokytis padeda reguliuoti cirkadinį ritmą – vidinį laikrodį, valdantį miego ir budrumo ciklus.
Šilti gėrimai ramina nervų sistemą, mažindami streso hormono kortizolio lygį. Lėtas arbatos gurkšnojimas taip pat sukuria raminančią rutiną, kuri psichologiškai paruošia miegui.
Svarbu: rinkitės arbatą be kofeino – ramunėlių, mėtų ar specialias vakarines mišinių arbatas. Juodoji ar žalioji arbata vakare gali turėti priešingą efektą.
Kraujotaka ir hidratacija
Šaltyje kraujagyslės natūraliai susiaurėja, sumažindamos kraujotaką į odą ir galūnes. Karšta arbata padeda priešintis šiam poveikiui, plėsdama kraujagysles ir skatindama geresnę cirkuliaciją visame kūne. Pagerėjusi kraujotaka efektyviau tiekia deguonį ir maistines medžiagas audiniams.
Žiemos oras būna sausas, o tai padidina dehidracijos riziką net tada, kai nesijaučiate ištroškę. Reguliarus arbatos gėrimas palaiko tinkamą hidratacijos lygį mėnesiais, kai žmonės natūraliai geria mažiau skysčių.
Kada gerti arbatą, kad nauda būtų didžiausia
Laikas ir nuoseklumas – svarbiausi veiksniai.
Ryte – puodelis arbatos padeda pažadinti medžiagų apykaitą ir virškinimą po miego. Žalioji ar juodoji arbata suteiks švelnų energijos postūmį.
Prieš valgį – arbata paruošia virškinimo sistemą ir pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą.
Popiet – palaiko hidrataciją ir padeda išvengti energijos nuosmukio. Rinkitės silpnesnę arbatą arba be kofeino.
Vakare – maždaug dvi valandas prieš miegą. Ramunėlių ar mėtų arbata palaiko atsipalaidavimą nepažeisdama miego kokybės.
Specialistai rekomenduoja tris–keturis puodelius per dieną. Nuoseklumas svarbesnis už kiekį – reguliarus įprotis duoda geresnius rezultatus nei retkarčiais išgerta arbata.
