Kelio sąnario įtrūkimai atsiranda dėl įvairių priežasčių, įskaitant dujų burbuliukus sinovijiniame skystyje, sausgyslių lūžimą per kaulus arba kremzlės pažeidimus. Atliekant paprastą savikontrolės testą reikia atsisėsti, ištiesti kojas, tada lėtai sulenkti ir ištiesti kelį. Normalus trakštelėjimas vyksta nenuosekliai, be skausmo. Tačiau nuolatinis įtrūkimas, pasireiškiantis skausmu, patinimu ar nestabilumu, verčia kreiptis į gydytoją. Amžius ir aktyvumo lygis daro didelę įtaką sąnarių garsams. Nuo konkrečios priežasties supratimo priklauso, ar būtina įsikišti, ar garsai nekenksmingi.
Kelio traškėjimo garsų moksliniai pagrindai
Mokslas apie kelio traškėjimo garsus
Kai keliai skleidžia girdimus traškėjimo ar spragsėjimo garsus, tai gali būti susiję su keliais fiziologiniais mechanizmais. Dažniausia priežastis yra kavitacija– dujų burbuliukų susidarymas ir suirimas sąnarius supančiame sinovijos skystyje. Judant sąnariams dėl slėgio pokyčių susidaro šie burbuliukai, kurie sprogsta ir skleidžia būdingus garsus.
Kiti šaltiniai – raiščių ar sausgyslių trūkinėjimas per kaulų išsikišimus, sąnario kremzlės nelygumai arba meniskų judėjimas. Kai kuriais atvejais šie garsai rodo nekenksmingus biomechaninius procesus, o kitais – patologines būkles, pavyzdžiui, osteoartritą ar menisko plyšimą.
Supratimas apie specifinę kelio garsų kilmę padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams nustatyti, ar būtina intervencija, ar šis reiškinys yra gerybinis.
Dažniausios kelio sąnario krepitacijos priežastys
Terminas „crepitus” konkrečiai reiškia traškėjimą, spragsėjimą arba šlifavimo pojūčius, kurie jaučiami arba girdimi kelio sąnaryje judesio metu. Šį reiškinį gali sukelti kelios būklės:
- Sinovijos skystyje susidaro ir suyra oro burbuliukai
- Šiurkštūs kremzlių paviršiai trinasi vienas į kitą (būdinga osteoartritui)
- sąnario judesio metu raiščiai ar sausgyslės lūžta ant kaulinių iškilimų
- Menisko plyšimai, sukeliantys mechaninius sutrikimus
- Bėgiko kelio sąnarys (patelofemoralinis skausmo sindromas)
- Reumatoidinio artrito uždegimas
- Ankstesnės kelio traumos, turinčios įtakos sąnarių mechanikai
Nors atsitiktinis krepitacija gali būti normalus reiškinys, nuolatiniai garsai, lydimi skausmo, patinimo ar sumažėjusio judrumo, reikalauja profesionalaus įvertinimo, siekiant nustatyti pagrindinę priežastį ir tinkamą gydymo metodą.
Kada kelio girgždesys yra normalus, o kada verta sunerimti
Kartais kelio sąnario trakštelėjimas pasireiškia be jokios priežasties, nes tai yra gerybinis fiziologinis procesas, o ne patologinė būklė. Šie nekenksmingi garsai paprastai pasigirsta judesio metu be skausmo ar patinimo ir neriboja judesių amplitudės.
Tačiau įspėjamieji požymiai yra:
- Skausmo lydimas spragsėjimas
- Patinimas arba uždegimas
- Nestabilumas nešiojant svorį
- Užstrigimo ar užstrigimo pojūtis
- Sumažėjęs judrumas
- Po traumos staiga atsiradę garsai
Atsiradus šiems simptomams, ypač po trauminių įvykių, kreipkitės į gydytoją. Sveikatos priežiūros special istas gali atskirti įprastus sąnarių garsus nuo tų, kurie rodo menisko plyšimą, raiščių pažeidimą ar ankstyvą osteoartritą, reikalaujantį intervencijos.
Paprastas namų testas kelio sąnario garsams įvertinti
Paprastas namų testas kelio sąnario garsams įvertinti
Pacientai, susirūpinę dėl kelio sąnario traškėjimo, gali namuose atlikti paprastą diagnostinį testą, kuris padės nustatyti, ar jų simptomai reikalauja medicininės pagalbos. Atliekant šį testą reikia atsisėsti ant kėdės ištiestomis kojomis, tada lėtai sulenkti ir ištiesti kelį ir atkreipti dėmesį į bet kokius garsus, skausmą ar pojūčius.
Normalus praskėlimas paprastai vyksta be skausmo ir nenuosekliai. Tačiau jei įtrūkimai nuolat lydimi skausmo, patinimo, nestabilumo ar ribotos judesių amplitudės, rekomenduojama atlikti medicininį įvertinimą. Pacientai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kada atsiranda garsai – atliekant tam tikrus judesius ar visą dieną – ir ar simptomai trukdo kasdienei veiklai.
Kaip amžius ir aktyvumo lygis veikia kelio sąnario garsus
Su amžiumi dėl natūralaus sąnario kremzlės nusidėvėjimo ir sinovinio skysčio sudėties pokyčių paprastai dažniau pasigirsta kelio traškėjimas ir spragsėjimas.
Šiems garsams didelę įtaką daro aktyvumo lygis. Labai aktyvūs žmonės gali patirti dažnesnį krepitaciją dėl pasikartojančios kelio sąnarių apkrovos, o sėdimą darbą dirbantys asmenys dažnai patiria krepitaciją dėl nepakankamai naudojamų sąnarių struktūrų, kurios laikui bėgant sustingsta.
Profesionalūs sportininkai, palyginti su nesportuojančiais asmenimis, paprastai anksčiau pradeda girdėti savitus kelio sąnario garsus. Tuo tarpu tie, kurie visą gyvenimą išlaiko nuosaikų ir pastovų aktyvumo lygį, dažnai praneša apie mažiau probleminių kelio sąnario garsų.
Dėl su amžiumi susijusių pokyčių ir bendros veiklos istorijos susidaro unikalus kiekvieno žmogaus kelių akustinis profilis.
Stiprinimo pratimai kelio sąnario traškėjimui mažinti
Tiksliniai stiprinimo pratimai yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti kelio traškėjimą ir spragsėjimą bei pagerinti bendrą sąnarių stabilumą.
Fizioterapeutai paprastai rekomenduoja stiprinti keturgalvį šlaunies raumenį keliant tiesias kojas, sėdint prie sienos ir atliekant mini pritūpimus, kad būtų palaikoma tinkama girnelės trajektorija. Hamstringų pratimai, pavyzdžiui, sukimosi pratimai ir tilteliai, sukuria raumenų pusiausvyrą aplink kelio sąnarį.
Šlaunies abduktorių stiprinimas, ypač atliekant šoninius kojų pakėlimus ir klampynės pratimus, užtikrina šoninį stabilumą, kuris mažina medialinę kelio sąnario apkrovą. Norint pasiekti idealių rezultatų, šiuos pratimus reikia atlikti nuosekliai 2-3 kartus per savaitę, laikantis tinkamos formos. Daugelis pacientų per 4-6 savaites pastebi sumažėjusius kelio sąnario garsus, kai jie derinami su tinkamais tempimo pratimais.
Mitybos veiksniai, turintys įtakos sąnarių sveikatai ir garsams
Mityba turi didelę reikšmę tiek sąnarių garsams, tiek bendrai kelio sąnarių būklei. Maisto produktai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių, pavyzdžiui, riebi žuvis ir graikiniai riešutai, padeda sumažinti uždegimą, kuris gali sukelti kelio sąnario traškėjimą. Priešingai, apdorotas maistas ir rafinuotas cukrus gali padidinti uždegimą.
Tinkama hidratacija užtikrina tinkamą sinovinio skysčio gamybą, kuris sutepa sąnarius ir sumažina traškėjimo garsus. Kaulų sultinyje, citrusiniuose vaisiuose ir lapiniuose žalumynuose esančios kolageną palaikančios maistinės medžiagos skatina kremzlių sveikatą.
Vitaminas D ir kalcis, gaunami su pieno produktais, praturtintais maisto produktais ar maisto papildais, stiprina kaulus, kuriais paremti kelio sąnariai, todėl judant gali sumažėti nemalonūs traškėjimo pojūčiai.
Probleminio kelio sąnario krepitacijos gydymas
Kai kelio krepitacija tampa skausminga arba trukdo kasdienei veiklai, gali prireikti medicininės intervencijos. Gydytojai paprastai pradeda konservatyvų gydymą, įskaitant fizioterapiją, kad sustiprintų aplinkinius raumenis ir pagerintų sąnario stabilumą.
Skausmą ir patinimą gali sumažinti geriamieji ir vietiškai vartojami vaistai nuo uždegimo. Sunkesniais atvejais laikiną palengvėjimą gali suteikti kortikosteroidų injekcijos, mažinančios uždegimą sąnaryje.
Hialurono rūgšties injekcijos padeda sutepti sąnarį sergant osteoartritu. Jei konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti svarstomos chirurginės galimybės, pavyzdžiui, artroskopija pažeistai kremzlei pašalinti arba dalinis / visiškas kelio sąnario endoprotezavimas, ypač esant pažengusioms degeneracinėms ligoms.
Prevencinės priemonės sveikiems ir ramiems keliams išlaikyti
Siekiant išvengti nereikalingo krepitacijos ir išsaugoti sąnarių funkciją, reikia laikytis įvairiapusio požiūrio, kad keliai būtų sveiki. Reguliari nedidelio poveikio mankšta stiprina keturgalvius ir šlaunies raumenis, užtikrinančius esminę sąnario atramą. Išlaikant sveiką svorį, mažėja spaudimas kelio sąnariams, mažėja jų nusidėvėjimas ir galimas traškėjimas.
Tinkama forma atliekant tokius pratimus, kaip pritūpimai ir atsilenkimai, apsaugo kelio mechaniką. Reguliarus tempimas gerina lankstumą ir mažina atraminių audinių įtampą. Tinkamas drėkinimas palaiko sinovinio skysčio gamybą ir užtikrina sklandų sąnarių judėjimą.
Tiems, kurie retkarčiais jaučia diskomfortą, prieš treniruotę taikant tinkamus apšilimo protokolus, o po intensyvios veiklos naudojant ledą, galima sušvelninti uždegimą, kuris prisideda prie krepitacijos.
