Gruodžio 10-oji daugeliui – eilinė žiemos diena. Tačiau kai kuriose šeimose ši data turi ypatingą reikšmę. Senoji tradicija sako: anksti ryte, kol dar tylu ir tamsu, reikia išeiti prie slenksčio ir į šviežią sniegą įmesti sidabrinę monetą.
Iš kur kilęs šis paprotys
Pasakojama, kad viena senelė šį ritualą pradėjo po itin sunkios žiemos. Įmetusi monetą į sniego pusnis, ji pastebėjo, kad tais metais šeimai sekėsi geriau – smulkūs, bet svarbūs dalykai ėmė klostytis palankiau.
Kaimynai perėmė paprotį, ir taip jis plito iš kartos į kartą. Sniego baltumas simbolizuoja naują pradžią, o moneta – gerovės kvietimą.
Kaip atliekamas ritualas
Tradicija paprasta:
Anksti ryte, dar prieš aušrą, paimkite sidabrinės spalvos monetą. Nominalo ar šalies reikšmės nėra – svarbu, kad moneta būtų šviesi ir patogi laikyti rankoje.
Prieš išeidami trumpai susikaupkite ir suformuluokite aiškų, konkretų norą. Liaudies išmintis pataria vengti pernelyg plačių tikslų – geriau linkėti ko nors apčiuopiamo: sveikatos, darbo, santarvės namuose.
Išeikite prie slenksčio ir įmeskite monetą į sniegą. Trumpai pastovėkite tyloje.
Jei sniego nėra
Lietuvoje gruodžio 10-ąją sniego gali ir nebūti. Tradicija siūlo alternatyvas: minkštą žemę prie durų, šarmą ant palangės arba – jei gyvenate bute – ploną druskos ar miltų sluoksnį ant vazoninės žemės. Svarbu ne pati medžiaga, o simbolinis baltas paviršius ir ketinimas.
Ar tai veikia?
Kaip ir daugelis liaudies tradicijų, šis paprotys yra labiau apie susikaupimą ir vilties išraišką, nei apie stebuklingą poveikį. Tie, kurie jį praktikuoja, sako, kad svarbu ne tik įmesti monetą, bet ir likti dėmesingiems – pastebėti mažas galimybes, kurios atsiranda kasdienybėje, ir jomis pasinaudoti.
Galbūt tikroji ritualo prasmė – ne pati moneta sniege, o tai, kad ryte sustojate, susitelkiate ir aiškiai suformuluojate, ko norite. O tai jau pirmas žingsnis bet kokio tikslo link.
