Kinų rožė arba hibiskas – vienas gražiausių kambarinių augalų su ryškiais, dideliais žiedais. Bet mano močiutė kategoriškai atsisako jo laikyti namuose. Sako, kad tai „mirties gėlė”, kad atneš nelaimę ir vienatvę. Klausinėju – iš kur toks tikėjimas? Pasirodo, šie prietarai egzistuoja šimtmečius daugelyje šalių. Bet kai pažiūri į mokslinius faktus – jokio pagrindo. Hibiskas visiškai saugus, gražus ir naudingas augalas. Tiesiog seni prietarai, kuriuos laikas pamiršti.

Kas yra kinų rožė (hibiskas)

Pradėkime nuo faktų, ne prietarų.

Botaninis vardas: Hibiscus rosa-sinensis

Kilmė: Rytų Azija, tropiniai regionai

Išvaizda:

• Dideli, ryškūs žiedai 10-15 cm skersmens
• Spalvos: raudona, rožinė, oranžinė, geltona, balta
• Blizgūs, tamsiai žali lapai
• Gali augti kaip krūmas arba nedidelis medis

Augimo sąlygos:

• Mėgsta šviesą – geriausia prie pietinio lango
• Šiluma – 18-25°C
• Drėgmė – reikia reguliaraus laistymo
• Žydi visus metus, jei sąlygos geros

Kam tinka:

• Kambariams puošti
• Žiemos sodams
• Šiltuose regionuose – lauke

Naudingos savybės:

• Valo orą nuo formaldehydo
• Didina oro drėgmę
• Žiedai tinka arbatai (Hibiscus sabdariffa veislė)
• Gražus, egzotiškas, ilgai žydintis

Tai yra faktai apie hibską. O dabar – apie prietarus.

Prietarai: kodėl hibiskas vadinamas „mirties gėle”

Daugelyje šalių – Rusijoje, kai kuriose Azijos dalyse, net Lietuvoje – hibiskas turi blogą reputaciją.

Ką žmonės tiki:

„Mirties gėlė” – sako, kad hibiskas pranašauja mirtį namuose.

„Vienatvės gėlė” – tiki, kad hibiskas išvaro vyrą iš namų, moteris pasmerkia vienatvei.

„Nelaimių gėlė” – tiki, kad žydėjimas ne laiku reiškia artėjančias bėdas, ligas, finansinius nuostolius.

„Energijos siurblys” – sako, kad hibiskas iš žmonių traukia energiją, gyvybę.

Iš kur atsirado šie tikėjimai:

Ne sezono žydėjimas – hibiskas kartais žydi netikėtai, žiemą ar rudenį. Senais laikais bet koks neįprastas gamtos reiškinys buvo laikomas ženklu. Žmogus mirė tuo metu, kai hibiskas žydėjo? Supynė: „Tai hibiskas kaltas.”

Ryškūs raudoni žiedai – raudona spalva daugelyje kultūrų asocijuojasi su krauju, pavojumi. Didelis raudonas žiedas atrodė įtartinas.

Žodinio pasakojimo tradicija – močiutė pasakoja anūkei, ta – savo dukrai. Taip prietaras keliauja kartomis, nors niekas nežino, iš kur jis atsirado.

Patvirtinimo šališkumas – jei kas nors netikėta atsitiko namui, kur auga hibiskas, žmonės sako: „Matai, hibiskas buvo!” Bet jei nieko neatsitiko – niekas to nepastebi.

Psichologinis aspektas:

Jei tikite, kad hibiskas kenkia – jis jums tikrai kenkia. Ne tiesiogiai, bet per stresą ir baimę, kurią patys sau sukuriate. Tai vadinama nocebo efektu – kai tikėjimas blogiu iš tikrųjų sukelia neigiamą poveikį.

Ką sako mokslas: nė vieno įrodymo

Mokslininkai – botanikai, fiziologai, psichologai – tyrė šį klausimą.

Faktas Nr. 1: Hibiskas netoksiškas

Hibiskas neišskiria jokių toksinų, kurie kenktų žmonėms ar gyvūnams. Jis netgi nėra alerginių reakcijų šaltinis. Visiškai saugus augalas namuose.

Faktas Nr. 2: Nėra jokio poveikio psichikai

Jokių tyrimų, kurie patvirtintų, kad hibiskas sukelia depresiją, vienatvę ar kitas psichines problemas. Niekas nerado jokio „energijos siurbimo” mechanizmo.

Faktas Nr. 3: Žydėjimas – ne pranašystė

Augalai žydi reaguodami į šviesos, temperatūros, drėgmės sąlygas. Ne sezono žydėjimas – tai tik reakcija į aplinkos pasikeitimą (pvz., įjungėte šildymą arba perkėlėte prie lango). Jokio ryšio su gyvenimo įvykiais.

Faktas Nr. 4: Priešingai, hibiskas naudingas

Valo orą, didina drėgmę, gamina deguonį. Gražūs žiedai gerina nuotaiką, mažina stresą. Jei būtų reikę rinktis augalą, kuris „atneša nelaimę”, hibiskas būtų paskutinis sąraše.

Išvada: Jokių mokslinių įrodymų, kad hibiskas kenksmingas. Tai tik prietarai.

Kodėl prietarai išlieka, nors jie klaidingi

Jei mokslas įrodė, kad prietarai nepagrįsti, kodėl žmonės vis dar jų laikosi?

Kultūrinė tradicija:

Mūsų seneliai, proseneliai tikėjo. Mes užaugom girdėdami šias istorijas. Sunku atsisakyti to, ką girdėjai visą gyvenimą.

Baimė rizikuoti:

„O kas, jei vis tik teisybė? Kam man tas hibiskas, jei galiu pasirinkti kitą augalą?” Žmonės renkasi saugesnį variantą – net jei baimė nepagrįsta.

Patvirtinimo šališkumas:

Jei namuose, kur auga hibiskas, kas nors atsitiko blogo – žmonės įsimena. Jei nieko neatsitiko – niekas to nepastebi. Taip prietaras „pasitvirtina”.

Socialinis spaudimas:

Kaimynė ar giminė sako: „Išmeskite tą hibską, jis neša nelaimę!” Nenori konfliktų – išmeti. Taip prietaras toliau plinta.

Psichologinė įtampa:

Jei tikite prietaru ir laikote hibską namuose, jausitės nejaukiai. Bet nerimas kyla ne iš augalo, o iš jūsų tikėjimo. Kad išvengtumėte streso, lengviau išmesti augalą nei pakeisti tikėjimą.

Mano patirtis su hibisku

Prieš penkerius metus nusipirkau raudoną hibską. Gražus, sveikas augalas su keliais žiedais.

Mama iš karto: „Ko tu tą mirtį namo nešies? Išmesk!”

Nesiklausiau. Pastatiau prie pietų lango virtuvėje.

Kas nutiko per penkerius metus:

Žydi reguliariai – kiekvieną vasarą po 5-10 žiedų vienu metu. Kartais ir žiemą, jei šilta.

Niekas nemirė. Niekas nesusirgo. Niekas neišsiskyrė. Finansiškai viskas gerai.

Priešingai – augalas tėškia nuotaiką. Kai pamatu ryšku raudoną žiedą ryte, diena prasideda geriau.

Svečiai visada klausia: „Kokia graži gėlė!” Niekas nesako: „Išmesk, tai mirties gėlė!”

Kas pasikeitė:

Mama priprato. Dabar ir pati sako: „Gal ir tiesa, kad prietarai – kvailystės.”

Kaimynė pamatė mano hibską – nusipirko sau. Irgi džiaugiasi.

Išvada iš patirties: Prietarai – tai tik baimės, perduodamos kartų kartoms. Kai išbandiusi patys – pamatai, kad tai tik augalas.

Kaip auginti hibską namuose: praktiniai patarimai

Jei nusprendėte įsigyti hibską – štai kaip jį prižiūrėti.

Vieta:

Šviesoje – geriausiai pietinis arba rytų langas. Hibiskas mėgsta šviesą, be jos žydės retai.

Ne prie radiatoriaus – šilta gerai, bet per sausa oras kenkia. Jei šalia šildymo – purkškite vandens purslais.

Laistymas:

Vasarą – dažnai, kai viršus išdžiūsta. Maždaug 2-3 kartus per savaitę.

Žiemą – rečiau, bet neleiskite visiškai išdžiūti. Kartą per savaitę.

Vanduo kambario temperatūros – šaltas vanduo stresina augalą.

Trąšos:

Augimo sezonu (pavasaris-vasara) – kas 2 savaites skystos trąšos žydintiems augalams.

Žiemą – kartą per mėnesį arba visai netręšti.

Kirpimas:

Pavasarį apkarpykite šakas – skatina tankesnį augimą ir daugiau žiedų.

Pašalinkite nuvytusius žiedus – augalas atrodys tvarkingai.

Problemos ir sprendimai:

Geltonuoja lapai – per daug vandens arba per mažai šviesos.

Krenta pumpurai – temperatūros svyravimai arba persikėlimas į kitą vietą.

Nežydi – per mažai šviesos arba trūksta trąšų.

Patarimas: Hibiskas – nelabai sudėtingas augalas. Jei duosite šviesos ir reguliariai laistysite, jis džiugins jus žiedais.

Kiti augalai, kuriems klijuoja blogą reputaciją

Hibiskas ne vienintelis augalas, kurį žmonės bijo.

Ploščenė (Monstera):

• Prietaras: „Muzžynai šeimą”
• Tiesa: Puikus oro valytojas, populiarus visame pasaulyje

Kambarinė gėlė plektrantus (Plectranthus):

• Prietaras: „Atneša skurdą”
• Tiesa: Lengvai prižiūrimas, gražus augalas

Vijoklinės gėlės:

• Prietaras: „Išvaro vyrą iš namų”
• Tiesa: Papuošia erdves, pūnus kampelius

Kaktusai:

• Prietaras: „Dygliuoti augalai – dygliuoti santykiai”
• Tiesa: Minimali priežiūra, modernūs, stilingi

Bendras vardiklis: Visiems šiems augalams prietarai sukurti be jokio pagrindo. Tai tik baimės ir mitai.

Kada neverta laikyti hibisko (tikri atvejai)

Yra keletas situacijų, kai hibiskas tikrai netinka.

Alergijos (retos):

Labai retai, bet kai kurie žmonės gali turėti alergiją žiedadulkėms. Jei po hibisko žydėjimo jaučiate niežėjimą, ašarojimą – tai gali būti alergija.

Maži vaikai ir gyvūnai:

Hibiskas netoksiškas, bet lapai kartūs. Vaikas ar katė paragavęs lapą gali vemti – ne dėl nuodų, o dėl skonio. Laikykite aukščiau arba vietoje, kur nepasiekia.

Per mažai šviesos:

Jei jūsų namai tamsūs – hibiskas nesuklestės. Geriau rinktis šešėliui atsparų augalą (pvz., sansevieriją, zamiokulką).

Per sausa:

Jei dažnai išvažiuojate ir niekas nelaisto – hibiskas nudžius. Rinktis sukulentus.

Emocinė įtampa dėl prietarų:

Jei jums hibiskas kelia stresą dėl prietarų – geriau jo neturėti. Psichologinė ramybė svarbiau nei bet koks augalas.

Bet šios priežastys – praktinės, ne mitinės.

Kaip kalbėti su artimaisiais, kurie tiki prietarais

Jei jūs norite hibsko, bet mama ar močiutė prieštarauja?

Nepuolkite ir neįžeiskite:

Nesąkykite: „Tai kvailystės!” Tai tik sukels gynybinę reakciją.

Klauskit ir klausykit:

„Kodėl taip mano? Iš kur girdėjai?” Suprasite jų baimę giliau.

Pasidalykite faktais švelniai:

„Skaičiau, kad mokslininkai nerado jokių įrodymų. Gal tai tik seni prietarai?”

Pasiūlykit eksperimentą:

„Gal palaikau vieną mėnesį ir pažiūrėsim? Jei kas nutiks – išmesiu.”

Gerbkit jų jausmus:

Jei jiems tikrai labai svarbu – galbūt neapsimoka. Arba laikykite hibską savo kambaryje, ne bendrose erdvėse.

Pavyzdys:

Mano mama tikėjo prietarais. Aš nepuoliau. Tiesiog pastatiau augalą, sakiau: „Jei matysiu kokių problemų – išmesiu.” Po metų mama priprato ir pamiršo prietarą.

Išvada: augalai neturi galių, tik grožį

Hibiskas – tai paprasčiausiai gražus tropinis augalas. Jis neturi jokių mistinių galių, nenešioja nei laimės, nei nelaimės.

Faktai:

• Visiškai saugus ir netoksiškas
• Mokslas nerado jokio žalingo poveikio
• Gražus, ilgai žydintis, puošia namus
• Valo orą ir didina drėgmę

Prietarai:

• Atsirado iš atsitiktinių sutapimų
• Perduodami kartų kartoms be įrodymų
• Dėl patvirtinimo šališkumo atrodo „teisingi”
• Sukelia stresą tiems, kurie tiki

Mano nuomonė:

Jei jums patinka hibiskas – auginkite jį ramiai. Nepaisykite prietarų. Gyvenimą lemia mūsų sprendimai ir veiksmai, ne augalai palangėje.

Jei jums ramu be hibisko – irgi gerai. Yra šimtai kitų gražių augalų.

Bet tegul sprendimą lemia faktai ir jūsų skonis, ne baimės ir mitai.

Gražūs namai – tai namai, kuriuose gyvena meilė, rūpestis ir žaluma. Nesvarbu, ar ta žaluma – hibiskas, ar bet koks kitas augalas.