Stovėjo parduotuvėje prie buitinės chemijos lentynos ir rinko gaiviklį vonios kambariui. Trečią pakelį jau laikė rankoje, skaitė sudėtį ir bandė suprasti, kuo vienas skiriasi nuo kito. Šalia sustojusi moteris ramiai pasakė: „Paimk lauro lapų pakelį. Kainuos centus, o veiks geriau nei pusė to, kas čia stovi.”
Skambėjo kaip anekdotas. Bet smalsumas nugalėjo. Lauro lapų pakelis kainavo mažiau nei euro.
Ką lauro lapas daro bakelyje
Džiovintas lauro lapas, įmestas į klozeto bakelį, su kiekvienu nuleidimu paskleidžia lengvą žolelių aromatą. Jis neužmuša kvapų — bet pakeičia foną. Vanduo, tekantis pro lapą, perima eterinio aliejaus molekules ir nunešą jas į dubenį.
Efektas nėra stiprus kaip cheminio gaiviklio. Bet jis pastebimas. Ypač mažose patalpose, kur oras greitai prisipildo.
„Galvojau, kad nesąmonė,” prisipažino viena kolegė, kai papasakojau. Po dviejų savaičių ji pakeitė pirmąjį lapą antru ir nuo to laiko nebeperka kabinamo bloko.
Kvapas — ne vienintelė priežastis
Lauro lapuose yra eugenolio ir kitų junginių, kurie pasižymi silpnomis antibakterinėmis savybėmis. Tai nereiškia, kad lapas dezinfekuoja unitazą — bet tai reiškia, kad mikrobų kaupimasis ant paviršių gali šiek tiek sulėtėti.
Tyrimai patvirtina, kad lauro lapų ekstraktai laboratorinėmis sąlygomis slopina kai kurias bakterijų rūšis. Bakelyje sąlygos kitokios — vanduo šaltas, kontaktas trumpas — bet net minimalus poveikis papildo įprastą valymą.
Tai nepakeičia šepečio ir valiklio. Bet sumažina tą laikotarpį tarp valymų, kai vonios kambarys pradeda „kvėpuoti” ne taip gaiviai. O tai daugeliui namų ūkių yra būtent tas, ko trūksta — ne sterilumas, o paprastas gaivumas kasdien.
Kur dėti ir kaip dažnai keisti
Du būdai. Pirmas — įmesti vieną ar du sausus lapus tiesiai į bakelį. Vanduo juda, kvapas sklinda tolygiai su kiekvienu nuleidimu. Antras — padėti lapą dubenyje, kur kontaktas su vandeniu tiesioginis ir efektas greitesnis, bet trumpesnis.
Pirmas būdas praktiškesnis — lapas nematomas, netrukdo, ir veikia automatiškai.
Bet kuriuo atveju — lapas turi būti sausas ir sveikas. Ne sutrupintas. Smulkūs gabalėliai gali užstrigti vožtuve arba siauroje jungtyje, o tada vietoj gaivumo turėsite santechniką.
Keisti reikėtų kas savaitę ar dvi — kai kvapas nusilpsta, lapas savo darbą jau atliko. „Aš tiesiog sekmadienį pakeičiu, kai vis tiek valau vonią,” paaiškino kolegė savo sistemą.
Vienas niuansas, jei namuose gyvena augintiniai
Lauro lapai turi eterinių aliejų, kurie gali būti kenksmingi katėms ir šunims, jei gyvūnas lapą sučiuptų ir sukramtytų. Simptomai — vėmimas, viduriavimas, letargija. Jei augintinis mėgsta gerti iš unitazo arba tyrinėti vonios kambarį — lapą saugiau dėti tik į bakelį po dangčiu, kur gyvūnas jo nepasieks.
Tai nesudėtinga atsargumo priemonė, bet ją verta žinoti iš anksto, o ne po to.
Niekas netvirtina, kad lauro lapas pakeis valymą, dezinfekciją ar ventiliaciją. Jis to ir neturi daryti. Bet kaip paprasta, nebrangi pagalbinė priemonė tarp valymų — jis dirba tyliai ir nereikalauja nei elektros, nei chemijos, nei dėmesio. Vienas lapas, vienas bakelis, viena minutė per savaitę. Kartais to visiškai pakanka.
