Raudonos akys – dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria beveik visi. Dažniausiai tai nepavojinga ir praeina savaime. Bet kartais paraudimas signalizuoja apie rimtesnes problemas. Štai kaip atskirti, kada galima nesijaudinti, o kada verta kreiptis į gydytoją.

Kas vyksta, kai akys parausta

Akies baltymas (sklera) iš tiesų nėra visiškai baltas – jį dengia plona, skaidri junginė su smulkiomis kraujagyslėmis. Paprastai jos beveik nematomos.

Kai kraujagyslės išsiplečia arba plyšta, akis atrodo raudona. Priklausomai nuo priežasties, paraudimas gali būti:

• Difuzinis – visa akis tolygiai paraudusi
• Lokalus – ryški raudona dėmė vienoje vietoje
• Su kitais simptomais – niežuliu, skausmu, išskyromis

Būtent šie skirtumai padeda suprasti, kas vyksta.

Dažniausios nekenksmingos priežastys

Didžioji dalis raudonų akių atvejų yra visiškai nepavojingi ir praeina per kelias dienas.

Nuovargis ir miego trūkumas. Po nemigos akys parausta, nes sutrinka ašarų plėvelės funkcija ir kraujagyslės tampa labiau matomos. Išsimiegojus viskas normalizuojasi.

Ilgas žiūrėjimas į ekranus. Dirbant kompiuteriu ar žiūrint telefoną mirksime rečiau. Akys išdžiūsta, susirgina, parausta. Tai vadinama skaitmeninio akių nuovargio sindromu.

Sausų akių sindromas. Kai ašarų nepakanka arba jos per greitai išgaruoja, akies paviršius dirginasi. Paraudimas dažniausiai lydimas deginimo pojūčio ir „smėlio akyse” jausmo.

Aplinkos dirgikliai. Dūmai, dulkės, chloruotas baseino vanduo, stiprus vėjas – visa tai dirgina akis ir sukelia laikiną paraudimą.

Kontaktiniai lęšiai. Per ilgai nešiojami arba netinkamai prižiūrimi lęšiai dirgina akies paviršių.

Alergijos ir alerginis konjunktyvitas

Jei kartu su paraudimu jaučiate stiprų niežulį ir akys ašaroja – greičiausiai tai alergija.

Alerginis konjunktyvitas dažniausiai pasireiškia abiejose akyse vienu metu. Būdingi požymiai:

• Intensyvus niežulys
• Vandeningos išskyros
• Patinę vokai
• Sezoninis pobūdis (pavasarį, vasarą) arba ryšys su alergenais (dulkėmis, gyvūnais)

Padeda antihistamininiai akių lašai ir alergenų vengimas. Jei simptomai stiprūs arba kartojasi – verta pasikonsultuoti su alergologu.

Infekcinis konjunktyvitas – „raudonoji akis”

Tai užkrečiama akių infekcija, kuri greitai plinta šeimoje ar kolektyve.

Virusinis konjunktyvitas – dažniausias tipas. Simptomai:

• Vandeningos išskyros
• Paraudimas prasideda vienoje akyje, paskui pereina į kitą
• Dažnai lydi peršalimą

Gydymas: palaikomasis (dirbtinės ašaros, kompresai). Praeina per 1–2 savaites.

Bakterinis konjunktyvitas – rečiau, bet reikalauja gydymo. Simptomai:

• Tirštos, geltonos ar žalsvos pūlingos išskyros
• Ryte vokai sulipę
• Stipresnis paraudimas

Gydymas: antibiotikų lašai, kuriuos skiria gydytojas.

Svarbu: konjunktyvitas labai užkrečiamas. Plaukite rankas, nenaudokite bendrų rankšluosčių, stenkitės neliesti akių.

Subkonjunktyvinis kraujavimas – ryški raudona dėmė

Jei akyje staiga atsirado ryškiai raudona, aiškiai apibrėžta dėmė – greičiausiai tai subkonjunktyvinis kraujavimas. Plyšo mažytė kraujagyslė po junginė ir kraujas pasklido po ja.

Atrodo baisiai, bet paprastai visiškai nepavojinga. Skausmo nėra, regėjimas nepakitęs.

Dažnos priežastys:

• Stiprus kosulys ar čiaudėjimas
• Sunkumų kėlimas
• Kraujo spaudimo šuolis
• Kraują skystinantys vaistai

Kraujas rezorbuojasi per 1–2 savaites, gydymo nereikia. Bet jei tai kartojasi dažnai – verta patikrinti kraujospūdį ir kreiptis į gydytoją.

Kada paraudimas gali būti pavojingas

Kai kurios raudonų akių priežastys reikalauja skubios pagalbos. Nedelskite, jei kartu su paraudimu yra:

• Staigus regėjimo pablogėjimas – matote blogiau nei įprastai
• Stiprus skausmas akyje – ne diskomfortas, o tikras skausmas
• Jautrumas šviesai – šviesa kelia stiprų diskomfortą
• Galvos skausmas su pykinimu – gali rodyti padidėjusį akispūdį
• Fiksuotas, nereaguojantis vyzdys
• Blyksniai ar „musės” prieš akis – gali rodyti tinklainės problemą
• Trauma – smūgis į akį ar svetimkūnis

Šie simptomai gali rodyti ūminį glaukomos priepuolį, keratitą, uveitą ar tinklainės atsisluoksniavimą – būkles, kurios gali sukelti negrįžtamą regos praradimą.

Sisteminės priežastys

Kartais raudonos akys signalizuoja apie problemas kitose kūno vietose.

Aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių plyšimą akyje. Jei subkonjunktyvinis kraujavimas kartojasi – patikrinkite spaudimą.

Autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė, vaskulitai) gali sukelti akių uždegimą – episkleritą ar skleritą. Tai pasireiškia lokalizuotu skausmu ir paraudimu.

Vaistai. Kraują skystinantys vaistai (varfarinas, aspirinas) didina kraujavimo riziką, įskaitant akyse.

Ką galima daryti namuose

Jei paraudimas lengvas ir be kitų simptomų, galite bandyti:

Dirbtinės ašaros – drėkina akies paviršių, mažina dirginimą. Rinkitės be konservantų.

Vėsūs kompresai – švelni servetėlė, suvilgyta vėsiu vandeniu, padeda sumažinti patinimą ir diskomfortą.

Pertraukos nuo ekranų – taikykite 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą už 20 pėdų (6 metrų).

Ko vengti: „paraudimą šalinantys” lašai su vazokonstriktoriais (pvz., tetrizolinu). Jie laikinai susiaurina kraujagysles, bet ilgainiui sukelia „atšokimo” efektą – akys parausta dar labiau.

Kada kreiptis į gydytoją

Apsilankykite pas oftalmologą ar šeimos gydytoją, jei:

• Paraudimas nepraeina per 72 valandas
• Kartu yra skausmas, regėjimo pokyčiai ar išskyros
• Simptomai kartojasi be aiškios priežasties
• Nešiojate kontaktinius lęšius ir pajutote diskomfortą
• Patyrėte akies traumą

Išvada

Dauguma raudonų akių atvejų yra nekenksmingi – nuovargis, sausos akys, lengvas dirginimas. Jie praeina patys arba padedami dirbtinių ašarų.

Bet jei paraudimą lydi skausmas, regėjimo pokyčiai ar kiti neįprasti simptomai – nedelskite kreiptis į specialistą. Akių problemos gali progresuoti greitai, o laiku pradėtas gydymas apsaugo regėjimą.