Vakarienė su rūkytu šonkauliuku ir taurelė stipresnio gėrimo – daugeliui tai įprastas savaitgalio ritualas. Tačiau būtent šis derinys kepenims sukelia ypač didelį krūvį. Kai alkoholis vartojamas kartu su riebiu ar rūkytu mėsos patiekalu, organizme vyksta procesai, kurie vienas kitą sustiprina – ir ne gera linkme.
Kodėl būtent šis derinys toks pavojingas
Kepenys – pagrindinis organas, atsakingas ir už alkoholio skaidymą, ir už riebalų apdorojimą. Kai abu procesai vyksta vienu metu, kepenų ląstelės priverčiamos dirbti dvigubai.
Alkoholio metabolizmas keičia kepenų biocheminę pusiausvyrą ir nukreipia fermentų veiklą riebalų kaupimo, o ne jų deginimo, link. Tuo pačiu metu iš maisto atkeliaujantys riebalai papildomai apkrauna sistemą. Rezultatas – trigliceridai kaupiasi kepenų ląstelėse, didėja oksidacinis stresas ir uždegimas.
Rūkyti ar sūdyti produktai šią situaciją dar pablogina, nes juose esančios medžiagos sustiprina oksidacinį stresą. Tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai derinantys riebią mėsą su alkoholiu, dažniau susiduria su kepenų steatoze – vadinamuoju riebalų kepenų sindromu.
Kaip organizmas vienu metu apdoroja riebalus ir alkoholį
Kai valgote riebų patiekalą ir geriate alkoholį, kepenys turi paskirstyti ribotus išteklius tarp dviejų sudėtingų procesų. Alkoholio skaidymas užima prioritetą, todėl riebalų rūgščių oksidacija sulėtėja. Vietoj to, kad būtų sudeginti, riebalai pradeda kauptis.
Be to, sutrikdomas trigliceridų išvedimas iš kepenų. Normaliai kepenys supakuoja riebalus į specialias daleles ir išsiunčia į kraują. Tačiau kai alkoholis ir riebalai apdorojami vienu metu, šis procesas stringa. Riebalai lieka kepenų ląstelėse, skatina uždegimą ir pažeidžia mitochondrijų – ląstelių energijos gamyklų – veiklą.
Kam ši kombinacija pavojingiausia
Nors šis derinys nepalankus visiems, kai kuriems žmonėms jis kelia ypač didelę riziką. Labiausiai pažeidžiami tie, kurie turi antsvorio, serga metaboliniu sindromu ar 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat tie, kuriems jau diagnozuota kepenų steatozė.
Genetinis polinkis – pavyzdžiui, tam tikri PNPLA3 geno variantai – dar labiau didina riziką. Amžius taip pat svarbus: su metais medžiagų apykaita lėtėja, ir kepenys sunkiau susitvarko su papildomu krūviu.
Požymiai, kad kepenys jau kenčia
Kepenų problemos dažnai ilgai nevargina jokiais simptomais. Tačiau yra subtilių ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Nuolatinis nuovargis be akivaizdžios priežasties – vienas dažniausių ankstyvųjų signalų. Taip pat gali atsirasti neaiškus diskomfortas ar pilnumo jausmas dešinėje pilvo pusėje, po šonkauliais. Kai kurie žmonės jaučia periodinį pykinimą.
Kraujo tyrimuose kepenų problemos pasireiškia padidėjusiais ALT ir AST fermentų rodikliais, taip pat GGT. Ultragarso tyrimas gali parodyti nedidelį kepenų padidėjimą. Jei pastebite šiuos požymius ir žinote, kad mėgstate riebų maistą su alkoholiu, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Ką daryti, kad kepenys atlaikytų
Nereikia visiškai atsisakyti nei mėsos, nei alkoholio. Pakanka protingų pasirinkimų.
Nemaišykite vienu metu. Jei valgote riebų ar rūkytą patiekalą, tą vakarą praleiskite alkoholį. Ir atvirkščiai – jei planuojate išgerti, rinkitės lengvesnį maistą.
Rinkitės liesesnį baltymą. Vietoj rūkytos šoninės ar riebių šonkauliukų galima pasirinkti paukštieną be odos, žuvį ar ankštinius.
Kontroliuokite porcijas. Net ir ne pats sveikiausias maistas nekenkia tiek, jei jo suvalgoma nedaug.
Stebėkite svorį. Antsvoris pats savaime didina kepenų riebalų kaupimąsi. Kartu su nepalankiais mitybos įpročiais rizika išauga dar labiau.
Reguliarūs profilaktiniai tyrimai – ypač tiems, kas priklauso rizikos grupėms – padeda pastebėti problemas ankstyvosiose stadijose, kai jas dar galima lengvai koreguoti.
