Knarkimas gali būti įspėjamasis obstrukcinės miego apnėjos, galinčios kelti pavojų gyvybei, požymis. Gydytojai įspėja, kad lėtinis garsus knarkimas su kvėpavimo pauzėmis labai padidina insulto, širdies smūgio ir staigios širdies mirties riziką. Dėl šios būklės pavojingai sumažėja deguonies kiekis ir miego metu širdis priversta dirbti sunkiau. Įspėjamieji požymiai yra dusulys, rytiniai galvos skausmai ir didžiulis nuovargis dieną. Tinkamai diagnozavus miego tyrimus, galima nustatyti gydymo būdus, kurie gali išgelbėti gyvybę.
Kai naktinis triukšmas tampa skubia medicinos pagalba
Nors daugelis knarkimą atmeta kaip paprasčiausią nakties nemalonumą, jis gali reikšti potencialiai gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Kai knarkimą lydi kvėpavimo sustojimas (apnėja), deguonies kiekis gali pavojingai sumažėti.
Skubūs simptomai: dusulys miegant, rytiniai galvos skausmai, didžiulis nuovargis dienos metu ir aukštas kraujospūdis, kuris nepasiduoda gydymui.
Negydoma sunki miego apnėja didina insulto, širdies priepuolio ir staigios širdies mirties riziką.
Jei knarkimą lydi šie įspėjamieji požymiai, medikai ragina nedelsiant atlikti įvertinimą.
Nors retkarčiais knarkimas gali būti nepiktybinis, nuolatinis garsus knarkimas su kvėpavimo pertrūkiais yra ne tik socialinis nepatogumas, bet ir neatidėliotinos medicininės pagalbos reikalaujanti situacija.
Paslėptas ryšys tarp knarkimo ir širdies ir kraujagyslių ligų
Paslėptas ryšys tarp knarkimo ir širdies ir kraujagyslių ligų
Ryšys tarp knarkimo ir širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos yra kur kas platesnis nei tik naktiniai trikdžiai. Tyrimai atskleidė, kad dėl nuolatinio deguonies trūkumo miego metu nuolat knarkiantys žmonės patiria didesnę hipertenzijos, širdies priepuolių ir insulto riziką.
Kai dėl kvėpavimo takų obstrukcijos atsiranda knarkimas, deguonies kiekis kraujyje periodiškai mažėja. Tai sukelia uždegimines reakcijas ir streso hormonus, kurie ilgainiui pažeidžia kraujagyslių dangalus.
Tyrimai rodo, kad negydomas stiprus knarkimas gali 40 % padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Dėl cikliško kvėpavimo sutrikimo krūtinės ertmėje padidėja slėgis, todėl širdis priversta sunkiau dirbti visą naktį. Tai palaipsniui silpnina širdies funkciją ir prisideda prie ilgalaikio širdies nepakankamumo.
Įspėjamieji ženklai, kad knarkimas reikalauja gydytojo dėmesio
Kada knarkimas turėtų paskatinti apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą? Medicinos ekspertai išskiria kelias raudonas vėliavėles, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.
Dusulys ar dusulys miego metu, taip pat nuovargis dieną, nepaisant pakankamo miego valandų skaičiaus, signalizuoja apie galimą miego apnėją. Ypač didelį nerimą kelia partnerio pastebėtos matomos kvėpavimo pauzės ir rytiniai galvos skausmai.
Kiti įspėjamieji požymiai: knarkimas, pakankamai garsus, kad būtų girdimas per sienas, neseniai priaugtas svoris, sutampantis su knarkimo pradžia, ir aukštas kraujospūdis, kurį sunku kontroliuoti.
Knarkimas kartu su pernelyg dideliu mieguistumu dieną, trukdančiu kasdienei veiklai, taip pat reikalauja medicininio įvertinimo.
Asmenys, kuriems pasireiškia šie simptomai, turėtų kreiptis į miego specialistą, kad šis tinkamai įvertintų ir parinktų gydymo būdus.
Miego apnėja: Už chroniško knarkimo slypintis tylusis žudikas
Dauguma chroniškai knarkiančių žmonių nepastebi potencialiai gyvybei pavojingos būklės, slypinčios už naktinio triukšmo: obstrukcinės miego apnėjos (OSA). Dėl šio sutrikimo miego metu kvėpavimas nuolat sustoja ir prasideda, kartais šimtus kartų per naktį, nes gerklės raumenys sutrinka ir blokuoja kvėpavimo takus.
Pasekmės neapsiriboja vien nuovargiu dieną. Tyrimais nustatyta, kad negydoma OSA sukelia rimtų sveikatos komplikacijų, įskaitant hipertenziją, širdies ligas, insultą ir diabetą.
Tyrimai rodo, kad pacientų, sergančių OSA, mirtingumo rizika 2-3 kartus didesnė nei tų, kurie šia liga neserga.
Gydytojai pabrėžia, kad tai, ką daugelis atmeta kaip nekenksmingą knarkimą, iš tikrųjų gali būti pavojingi deguonies trūkumo epizodai, reikalaujantys medicininės intervencijos.
Kaip nutrūkęs kvėpavimas laikui bėgant kenkia jūsų organizmui
Kiekvieną kartą, kai kvėpavimas sustoja miego apnėjos epizodų metu , prasideda kenksmingų fiziologinių reakcijų kaskada, kuri galiausiai pažeidžia daugybę organų sistemų.
Šios pauzės sukelia deguonies prisotinimą kraujyje, skatina smegenis išskirti streso hormonus ir uždegiminius junginius.
Laikui bėgant šis pasikartojantis stresas sukelia sisteminį uždegimą, oksidacinę žalą ir endotelio disfunkciją.
Širdies ir kraujagyslių sistemai tenka didelė našta – padidėja hipertenzijos, aritmijos, insulto ir širdies nepakankamumo rizika.
Sutrinka medžiagų apykaita, todėl atsiranda atsparumas insulinui ir diabetas.
Smegenų audiniui nuolat trūkstant deguonies, blogėja pažintinės funkcijos, o kepenys ir inkstai patiria uždegiminę ataką, todėl greitėja viso organizmo senėjimas.
Diagnostiniai tyrimai, kurie gali išgelbėti knarkiančiojo gyvybę
Kaip medikai gali atskirti nekenksmingą knarkimą nuo potencialiai gyvybei pavojingos miego apnėjos? Galutinius atsakymus pateikia keli diagnostiniai testai.
Miego laboratorijose atliekama polisomnografija, kurios metu stebimos smegenų bangos, deguonies kiekis, širdies ritmas ir kvėpavimo modeliai miego metu, todėl galima gauti daug duomenų apie apnėjos epizodus.
Namuose atliekami ne tokie išsamūs miego testai, tačiau jais stebimi kvėpavimo modeliai, deguonies kiekis ir širdies ritmas pažįstamoje aplinkoje.
Tarp naujesnių diagnostikos priemonių yra „WatchPAT” prietaisai, kuriais matuojamas periferinių arterijų tonusas ir įsotinimas deguonimi, ir SNAP testai, kuriais vertinama nosies kvėpavimo takų obstrukcija.
Akustinė faringometrija tiria gerklės susiaurėjimą, o endoskopinis vertinimas vizualizuoja viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos vietas.
Ankstyvas šių tyrimų nustatymas leidžia laiku įsikišti ir išvengti rimtų širdies ir kraujagyslių komplikacijų.
Gydymo būdai, neapsiribojant nusiraminimu ir ausų kištukais
Gydymo būdai, išskyrus „Nudge” ir ausų kištukus
Tinkamai diagnozavus tokius miego sutrikimus kaip obstrukcinė miego apnėja, pacientų laukia kelios veiksmingos gydymo galimybės, kurios toli gražu neapsiriboja paprastu knarkimo slopinimu ar ausų kištukų nešiojimu.
Medicininės intervencijos apima CPAP aparatus, kurie per kaukę užtikrina nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir apsaugo kvėpavimo takus nuo suirimo miego metu. Odontologų sukurti burnos aparatai gali pakeisti žandikaulio ir liežuvio padėtį, kad kvėpavimo takai būtų atviri.
Tinkamiems kandidatams chirurginiu būdu, pavyzdžiui, uvulopalatofaringoplastikos būdu, pašalinamas kvėpuoti trukdantis audinių perteklius.
Taip pat labai svarbu keisti gyvenimo būdą. Svorio mažinimas, vengimas vartoti alkoholį prieš miegą ir miegojimas ant šono, o ne ant nugaros daugeliui pacientų gali labai sumažinti simptomus.
Knarkiančiųjų partneriai: Kada primygtinai reikalauti medicininės intervencijos
Gyvendami kartu su lėtiniu knarkiančiuoju partneriai dažnai susiduria su sutrikusiu miegu, didėjančiu nepasitenkinimu ir nerimu dėl mylimojo sveikatos.
Medicininės intervencijos prireikia, kai knarkimą lydi pastebimos kvėpavimo pauzės, duslūs ar duslūs garsai miego metu, didelis nuovargis dienos metu, rytiniai galvos skausmai ar nuotaikos pokyčiai. Šie simptomai rodo, kad miego apnėja– galimai rimta būklė, susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis ir kognityviniais sutrikimais.
Partneriai turėtų užfiksuoti šiuos simptomus, galbūt įrašyti epizodus ir pasidalyti jais su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Nepaisant galimo knarkiančiųjų pasipriešinimo, kurie šią problemą menkina, atkaklumas yra pateisinamas, kai ant kortos pastatyta sveikata.
Miego tyrimas gali padėti nustatyti galutinę diagnozę ir užkirsti kelią rimtoms ilgalaikėms komplikacijoms.
