Daugelis vyrų pripratę prie „alaus pilvo” ir laiko jį neišvengiama amžiaus palydove. Tačiau medicina į šį reiškinį žvelgia visai kitaip. Kai pilvas kietas, apvalus ir išsikiša į priekį — tai ne šiaip estetinis trūkumas, o signalas, kad organizme vyksta pokyčiai, galintys turėti rimtų pasekmių.
Įdomu tai, kad tokio tipo pilvas elgiasi kitaip nei įprastas antsvorio kaupimasis. Jis beveik nesikeičia per dieną, nereaguoja į paprastą kalorijų mažinimą ir dažnai atsiranda vyrams, kurie kitur atrodo visai liekni. Kas iš tiesų slypi po šiuo kietu apvalkalu?
Kodėl šis pilvas kitoks nei paprastas antsvoris
Riebalai organizme kaupiasi dviem būdais. Poodinis riebalinis audinys — tai sluoksnis po oda, kurį galima suspausti pirštais. Jis pasiskirstęs po visą kūną ir, nors estetiškai gali nepatikti, metaboliniu požiūriu yra santykinai nekenksmingas.
Visai kita situacija su visceraliniais riebalais — jie kaupiasi giliai pilvo ertmėje, apgaubdami vidaus organus: kepenis, inkstus, žarnyną. Būtent dėl šios padėties pilvas tampa kietas ir nelankstus — riebalai spaudžia iš vidaus, o ne telkiasi po oda.
Atpažinti šį tipą nesunku. Pilvas išsikiša į priekį lyg kamuolys, bet suspaudus odą ant jo — riebalų sluoksnis plonas. Liemuo platus, tačiau rankos ir kojos gali atrodyti normaliai arba net lieknokai. Toks vaizdas rodo, kad problema — giliau.
Slaptas metabolinis aktyvumas, kuris kenkia visam organizmui
Visceralinis riebalinis audinys nėra pasyvus energijos sandėlis. Jis veikia kaip endokrininė liauka — gamina hormonus, uždegimines medžiagas ir signalinius baltymus, kurie patenka tiesiai į kraujotaką.
Šis audinys skatina lėtinį žemo laipsnio uždegimą visame organizme. Kraujagyslių sienelės pažeidžiamos, didėja aterosklerozės rizika. Kepenys pradeda blogiau reaguoti į insuliną, o tai veda prie cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Be to, visceraliniai riebalai keičia lytinių hormonų balansą. Vyrams padidėja estrogeno gamyba periferijoje, o biologiškai aktyvaus testosterono kiekis mažėja. Tai sukuria užburtą ratą — mažesnis testosteronas reiškia mažiau raumenų masės, lėtesnę medžiagų apykaitą ir dar palankesnes sąlygas riebalams kauptis.
Kas skatina riebalus kauptis būtent ten
Priežastys dažniausiai susipina kelios vienu metu. Mityba su dideliu pridėtinio cukraus kiekiu — ypač fruktozės sirupo turintys gėrimai ir perdirbti produktai — tiesiogiai skatina riebalų kaupimąsi aplink kepenis ir kitus organus.
Reguliarus alkoholio vartojimas veikia panašiai. Kepenys prioritetą skiria alkoholio apdorojimui, o perteklinė energija nukreipiama į pilvo sritį. Ne veltui liaudyje prigijo „alaus pilvo” terminas.
Amžius atlieka svarbų vaidmenį. Po keturiasdešimties testosterono gamyba natūraliai mažėja — maždaug vienu procentu kasmet. Kartu mažėja raumenų masė ir bazinis energijos suvartojimas. Jei mitybos ir judėjimo įpročiai lieka tokie patys, energijos perteklius virsta riebalais.
Sėdimas darbas, ilgos valandos prie ekrano, miego stoka ir lėtinis stresas — visa tai keičia hormoninį foną taip, kad organizmas linksta kaupti atsargas būtent pilvo srityje.
Širdies ir kraujagyslių rizika: skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Epidemiologiniai tyrimai nuosekliai rodo ryšį tarp padidėjusio liemens apimties ir širdies bei kraujagyslių ligų. Vyrams, kurių liemuo viršija 102 centimetrus, rizika susirgti koronarine širdies liga, patirti insultą ar mirti nuo kardiovaskulinių priežasčių išauga reikšmingai.
Visceraliniai riebalai susiję su metaboliniu sindromu — būkle, kai vienu metu pasireiškia keli rizikos veiksniai: padidėjęs kraujo spaudimas, pakitęs cholesterolio profilis, atsparumas insulinui ir lėtinis uždegimas. Ši kombinacija dramatiškai padidina tikimybę susirgti antro tipo diabetu ir širdies ligomis.
Gera žinia ta, kad sumažinus visceralinių riebalų kiekį, metaboliniai rodikliai gerėja. Tai ne vien teorija — klinikiniai stebėjimai rodo, kad net nedidelis liemens apimties sumažėjimas duoda matomų rezultatų kraujyje.
Kaip patvirtinti, kad problema egzistuoja
Paprasčiausias būdas — išmatuoti liemens apimtį. Matuojama stovint, ties bambos linija, iškvėpus orą. Vyrams rodiklis virš 94 cm rodo padidėjusią riziką, o virš 102 cm — žymiai padidėjusią.
Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus: gliukozės kiekį nevalgius, glikuoto hemoglobino rodiklį, lipidų profilį, kepenų fermentus. Padidėjęs CRP (C reaktyvusis baltymas) rodo lėtinį uždegimą, būdingą visceraliniam nutukimui.
Tiksliausi metodai — kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau jie retai skiriami vien šiam tikslui. Praktikoje pakanka liemens matavimo ir laboratorinių rodiklių kombinacijos.
Kai kuriems vyrams pravartu patikrinti ir testosterono lygį, ypač jei kartu jaučiamas nuovargis, sumažėjęs lytinis potraukis ar nuotaikos svyravimai.
Veiksmingiausios strategijos situacijai keisti
Visceraliniai riebalai reaguoja į intervencijas geriau nei poodinis riebalinis audinys — tai mokslininkų pastebėtas dėsningumas. Tačiau reikia žinoti, kas veikia.
Mityba. Kalorijų deficitas išlieka pagrindiniu veiksniu, bet svarbu ir maisto kokybė. Sumažinus pridėtinį cukrų, ypač saldžiuosius gėrimus, riebalų kaupimasis aplink kepenis lėtėja. Didesnis baltymų kiekis padeda išsaugoti raumenų masę mažinant svorį. Skaidulos ir nesočiosios riebalų rūgštys gerina insulino jautrumą.
Fizinis aktyvumas. Aerobiniai pratimai — greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas, dviračio mynimas — efektyviausiai mažina visceralinį riebalą. Jėgos treniruotės papildo šį poveikį: daugiau raumenų reiškia didesnį bazinį energijos suvartojimą ir geresnį hormoninį balansą.
Miegas. Reguliarus režimas ir pakankama trukmė — ne mažiau septynių valandų — mažina kortizolio lygį ir gerina gliukozės reguliavimą. Miego trūkumas tiesiogiai susijęs su visceralinių riebalų kaupimu.
Alkoholio ribojimas. Net sumažinus vartojimą, nepasiekus visiško abstinencijos, pastebimas teigiamas poveikis liemens apimčiai.
Streso valdymas. Lėtinis stresas palaiko padidėjusį kortizolio lygį, o tai skatina centrinį riebalų kaupimąsi. Reguliari fizinė veikla, pakankamas miegas ir, kai reikia, psichologinė pagalba padeda nutraukti šį ratą.
Progresas matuojamas ne tik svarstyklėmis — liemens apimtis ir laboratoriniai rodikliai geriau atspindi pokyčius visceralinio riebalinio audinio kiekyje.
Literatūra
- Després, J. P. (2012). Body fat distribution and risk of cardiovascular disease: an update. Circulation, 126(10), 1301-1313. https://doi.org/10.1161/CIRCULATIONAHA.111.067264
- Neeland, I. J., et al. (2019). Visceral and ectopic fat, atherosclerosis, and cardiometabolic disease: a position statement. The Lancet Diabetes & Endocrinology, 7(9), 715-725. https://doi.org/10.1016/S2213-8587(19)30084-1
- Ross, R., et al. (2020). Waist circumference as a vital sign in clinical practice: a Consensus Statement. Nature Reviews Endocrinology, 16(3), 177-189. https://doi.org/10.1038/s41574-019-0310-7
- Isidori, A. M., et al. (2005). Leptin and aging: correlation with endocrine changes in male and female healthy adult populations of different body weights. The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, 85(5), 1954-1962. https://doi.org/10.1210/jcem.85.5.6572
- Wajchenberg, B. L. (2000). Subcutaneous and visceral adipose tissue: their relation to the metabolic syndrome. Endocrine Reviews, 21(6), 697-738. https://doi.org/10.1210/edrv.21.6.0415
