Šią žiemą gavęs sąskaitą už elektrą ilgai žiūrėjau į skaičius. 127 eurai. Už vieną mėnesį. Namas toks pat kaip kaimyno, šildom abu kondicionieriais, bet jis sumokėjo vos 68 eurus.
„Tai tu turbūt inverterį turi?” – paklausiau jo prie tvoros.
Jis nustebo: „O tu kokį?”
Pasirodo, aš net nežinojau, kad mano kondicionierius – senovinis „įjungta-išjungta” tipas. Pardavėjas apie tai neužsiminė nė žodžio.
Tas skirtumas, kurio niekas nepaaiškina
Paprastas kondicionierius veikia kaip senas šaldytuvas – arba dirba pilnu pajėgumu, arba visai stovi. Kai patalpa atšąla, jis paleidžia kompresoriją visu galingumu. Pasiekė temperatūrą – išsijungia. Ir taip kas 15-20 minučių visą parą.
Inverterinis modelis dirba kitaip. Jo kompresorius sukasi lėčiau ar greičiau priklausomai nuo poreikio. Pasiekus norimą temperatūrą jis nesustoja – tiesiog sumažina apsukas iki minimumo ir palaiko šilumą tyliai.
Būtent tas nuolatinis paleidimas ir yra „elektros rijiklis”. Kiekvienas startas ima daug energijos – kaip automobilis, kuris mieste sunaudoja daugiau degalų nei greitkelyje.
Skaičiai, kurie viską paaiškino
Pasidomėjau, kas iš tikrųjų vyksta. Mano senovinis kondicionierius suvartoja apie 1,7-1,8 kWh per valandą, kai veikia. Kaimyno inverteris – tik 1,1-1,3 kWh.
Paprasčiau tariant: jei abu dirbame 10 valandų per dieną, per mėnesį aš sudeginu apie 500 kWh, o jis – apie 350 kWh. Skirtumas – 150 kWh, arba maždaug 30-45 eurų priklausomai nuo tarifo.
Per žiemos sezoną tai sudaro šimtus eurų.
Kodėl man niekas to nepasakė
Pardavėjai retai apie tai kalba. Senovinis modelis kainuoja pigiau, todėl jį lengviau parduoti. O kad per dvejus metus sumokėsi skirtumą elektros sąskaitomis – apie tai nutylima.
Be to, Lietuvoje jau keleri metai naujų „įjungta-išjungta” kondicionierių oficialiai nebepardavinėja – Europos Sąjunga juos uždraudė dėl neefektyvumo. Bet kas juos pirko anksčiau, kaip aš, tas ir naudoja toliau.
Ką dabar daryčiau kitaip
Jei renkuosi iš naujo, žiūrėčiau į tris dalykus:
Pirma – COP rodiklį. Tai šilumos perdavimo koeficientas. Jei parašyta COP 4, reiškia, kad iš vieno kilovato elektros gauni keturis kilovatus šilumos. Kuo aukštesnis – tuo geriau.
Antra – minimalią lauko temperatūrą. Pigesni inverteriai ties -15°C pradeda veikti prasčiau. Geresni dirba ir iki -25°C.
Trečia – galingumą. Per didelis kondicionierius nėra geriau. Jis dirbs trumpais ciklais ir greičiau susidėvės.
Ar verta keisti seną į naują
Skaičiuoju taip: jei per mėnesį sutaupyčiau 40 eurų, per sezoną (5 mėnesius) tai būtų 200 eurų. Naujas inverterinis kondicionierius su montavimu kainuoja apie 800-1200 eurų. Vadinasi, atsiperka per 4-6 sezonus.
Bet jei senas sugenda – tada skaičiuoti nėra ko. Naujas bus tik inverterinis, nes kitokių nebeparduoda.
O kaimynas dabar juokiasi: „Sakiau tau, nereikėjo taupyti pirkimo metu.”
5 comments
1. Jei irenginys sumontuotas pagal instrukcija, ims mažiau energijos.
2. Jei dažniau valysite filtrus vidinio bloko, ims mažiau.
3. jei laukinio bloko groteles bus švarios, ims mažiau.
4. Jei irenginyje, bus tinkamas freono kiekis, ims mažiau.
5. Prieš žiemą, būtina patikrinti laukinio bloko kompresoriaus šildymo apkaba, slėgius.
prižiūrėta įranga, nuo neprižiūrėtos energijos suvartojimas gali skirtis 2,3 kartus.
Kažkoks visiškai neaiškus straipsnis kam jis skirtas. juk Lietuvoje on/off tipo kondicionieriai aplamai yra uždrausti jau jų nepardavinėja. Tai kaip galima tada rinktis ka pirkti jei rinkoje tik inverteri iai.
Išsamus ekonomiškumo skaičiavimas. ir kas antrame sakinyje „jeigu”. Kiek sumokėjo tau už šį straipsnį? Norint kažką tokio tikro ir vertingo suskaičiuiti ir pateikti kaip tiesą, reikėjo:
1. Dviejų vienodu patalpų.
2. Į vieną montuoti klasikinį, į kita inverterinį įrenginį.
3. Kiekvienam prijunkti enektros energijos skaitiklį ir nepriklausomus nuo įrenginių temperatūros termometrus.
4. paleisti įrenginius davaitei.
5. pateikti duomenis straipsnyje be jokiu „jeigu” ir pardavėjų „skiedalų”.
Dabar Jūsų sttaipsnį reikėtų pervadinti į „Skiedalų kampelis”
Protingieji kilovatų ir eurų skaičiuotojai,para turi ne 10 netgi ne 12 valandų o visas 24 valandas per parą kuriomis žiemą reikia šildytis,jeigu jau taip skaičiuojat tai gal 1 valandą per parą paskaičiuokit bus toli nuo praktikos bet užtai kokia ekonomija!
Kartą dulkinom DI dėl elektros generatoriaus.; Jis porino, kad inventorinis ekonomiškesnis. Paklausėm, o kiek sunaudojama vertimui srovės į pastovią, po to vėl… Paaiškino, kad 15 procentų – 2 kW generatorius tam sunaudoja 300 W. Paporinom, kad tai maksimaliu režimu, o paklausus kiek minimaliais, tais nuostabiais režimais pv; , kai reik tik 0,8kW, atsakė, kad tiek pat 300W. Pasipiktinus, kad žemais režimais jo kop. niekingai mažas, net dirbtinas tam pritarė, bet vis vien porino, kad inventorinis labai geras, nes labai tylus. Dabar savo inventorinį kondicionierių padariau onofu – pats išjungiu ir įjungiu. Paleidimo srovės už vardinį piką didesnė dešimteriopai, tačiau tik 0,1 sek. ko čia gąsdinat tom paleidimo srovėm?