Šildymo sezonu reguliari ventiliacija išlieka būtina norint kontroliuoti CO2, kvapus ir drėgmę bei riboti šilumos nuostolius. Trumpas, intensyvus vėdinimas keletą kartų per dieną atgaivina patalpų orą ir sumažina kondensato susidarymo riziką. Skirtingi kambariai ir veiklos reikalauja pritaikytų laiko ir metodų, o miesto aplinka ir senesni langai reikalauja specialių pritaikymų. Toliau pateikiami praktiniai patarimai, padėsiantys suderinti komfortą, energijos naudojimą ir patalpų oro kokybę.
Kodėl reguliarus vėdinimas yra svarbus žiemą
Reguliarus namų vėdinimas žiemą yra būtinas, siekiant išlaikyti patalpų oro kokybę ir išvengti drėgmės susikaupimo; trumpas, intensyvus vėdinimas – 4–6 minutes visiškai atidaryti langus, uždarius duris, tris ar keturis kartus per dieną – atgaivina orą ir riboja šilumos nuostolius. Šis metodas pašalina CO2, kvapus ir perteklinę drėgmę, kurie susikaupia per naktį, maisto gaminimo ar maudymosi metu.
Tai užkerta kelią sienų atšalimui ir kondensato susidarymui, nes sukauptas šiluminis masė išlaiko paviršius šiltus, sumažindama pelėsių susidarymo riziką. Pakreipti arba atidaryti langai yra neveiksmingi, nes sukelia ilgą šalto oro įsiskverbimą be pakankamo oro apykaitos. Radiatoriai turėtų būti išjungti prieš vėdinimą, o langai greitai uždaryti, kad būtų taupoma energija.
Kiek dažnai vėdinti kambarius: rekomendacijos dėl kasdienio tvarkaraščio
Dažnai gyventojai turėtų planuoti trumpus, intensyvius vėdinimo seansus per dieną, kad patalpų oras būtų šviežias be pernelyg didelio š
Šildymo sezonu dažnai naudojamose patalpose reikėtų 3–4 kartus visiškai atidaryti langus, kiekvieną kartą maždaug 4–6 minutėms, iš viso apie 20 minučių per dieną.
Miegamuosius kambarius reikėtų vėdinti 4–6 minutes po pabudimo, o jei jie yra maži arba intensyviai naudojami, dar kartą trumpai.
Virtuvės ir vonios kambariai turi būti vėdinti iškart po naudojimo ir papildomai 5–10 minučių arba naudojant ištraukiamąjį ventiliatorių.
Jei įmanoma, trumpas skersinis vėdinimas, atidarius priešingus langus 4–6 minutėms, greitai atgaivina kelis kambarius.
Venkite ilgai paliktų atvirų langų, kurie eikvoja šilumą ir mažai keičia orą.
Geriausios vėdinimo technikos šilumos nuostoliams sumažinti
Nustačius kasdienio vėdinimo grafiką, dabar dėmesys skiriamas technikoms, kurios atgaivina patalpų orą ir tuo pačiu sumažina šilumos nuostolius iki minimumo.
Trumpas, intensyvus „šoko“ vėdinimas – langai visiškai atidaryti 4–6 minutes (5–10 minutes didesnėse patalpose) tris ar keturis kartus per dieną – greitai atgaivina orą, tuo pačiu ribodamas atšalimą.
Sukurkite skersinio vėdinimo efektą atidarydami priešingus langus, kad per kelias minutes būtų pakeistas patalpos oras ir sumažintas sienų atšalimas.
Prieš vėdinimą trumpam išjunkite arba sumažinkite radiatorių galingumą, o po vėdinimo greitai uždarykite langus, kad sutaupytumėte energijos.
Venkite ilgai atidarytų langų žiemą, nes tai sukelia nuolatinį šilumos nuostolį, atšaldo sienas ir padidina kondensato susidarymo bei pelėsių atsiradimo riziką.
Ventiliacijos poreikiai kiekviename kambaryje (miegamieji, svetainės, virtuvės, vonios kambariai)
Paprastai kiekvienam kambario tipui būdingi skirtingi vėdinimo poreikiai, priklausantys nuo kambario naudojimo ir drėgmės šaltinių: miegamieji kambariai turi būti trumpai vėdinami ryte (4–6 minutes, uždarius duris), kad būtų pašalintas CO2 ir nakties drėgmė; svetainės turi būti 3–4 kartus per dieną 5–10 minučių intensyviai vėdinamos, jei įmanoma, su kryžminiu vėdinimu; virtuvės turi būti nedelsiant ištraukiamos ir po maisto gaminimo 8–10 minučių vėdinamos (po intensyvaus maisto gaminimo – ilgiau); Vonios kambariai turėtų būti vėdinami 5–10 minučių po dušo, naudojant langą arba ištraukiamąjį ventiliatorių, kad būtų pašalinta drėgmė ir išvengta pelėsių.
Papildomos rekomendacijos: maži arba intensyviai naudojami kambariai turėtų būti vėdinami pagal 5×5 modelį, jei tai įmanoma; dažnumas turėtų būti pritaikytas prie kambario dydžio ir naudojimo, siekiant apsaugoti sveikatą ir audinius.
Kryžminė ventiliacija ir greito oro keitimo metodai
Kryžminę ventiliaciją sukurkite atidarydami langus arba duris priešingose kambario pusėse trumpam – apie 3–6 minutes – kad greitai pakeistumėte patalpų orą, tuo pačiu sumažindami šilumos nuostolius per sienas ir paviršius.
Visiškai atidarykite du ar daugiau langų, kad susidarytų skersvėjas; kryžminė ventiliacija atnaujina orą per maždaug 3–5 minutes, o tai yra daug greičiau nei atidarius vieną langą.
Miegamuosiuose ir gyvenamosiose patalpose 3–4 kartus per dieną (apie 5 minutes) atlikite šokinę kryžminę ventiliaciją, kad sumažintumėte CO2 ir drėgmę, tuo pačiu išlaikydami paviršius šiltus.
Vidines duris uždarykite tik pradėję vienos patalpos vėdinimą; atidarykite vidines duris, kad būtų atnaujintas visas namas.
Žiemą vengti pakreipto vėdinimo, kad sienos ilgai neatvėstų.
Vėdinimas miesto teritorijose: laikas ir taršos aspektai
Dažnai miesto teritorijų gyventojai turėtų planuoti vėdinimo laiką taip, kad išvengtų eismo taršos piko, ir rinktis anksti ryte arba vėlai vakare, kai NOx, PM2,5 ir CO iš transporto priemonių yra mažesni.
Trumpas, intensyvus žiemos vėdinimas – 4–6 minutes, 3–4 kartus per dieną – riboja teršalų patekimą į patalpas ir atnaujina patalpų orą.
Kai AQI arba PM2,5 yra aukštas, sutrumpinkite vėdinimo trukmę, rinkitės laiką, kai eismas yra mažesnis, arba naudokite filtruojančias mechanines sistemas.
Atidarykite langus toli nuo judrių kelių ir sukurkite skersinius srautus iš ramiausių pastato pusių.
Jei triukšmas ar tarša neleidžia ilgiau laikyti langų atidarytų, derinkite trumpą intensyvų vėdinimą su HEPA oro valytuvu, kad patalpos oras būtų sveikesnis.
Drėgmės, kondensato ir pelėsių rizikos valdymas šildymo sezonu
Po to, kai ventiliacija buvo suderinta taip, kad būtų išvengta lauko taršos, ir buvo naudojamas trumpas intensyvus vėdinimas, dėmesį reikėtų skirti patalpų drėgmės kontrolei, kad šildymo sezonu būtų išvengta kondensato ir pelėsių susidarymo.
Palaikykite santykinę drėgmę apie 40–50 % (priimtina 40–60 %), kad sumažintumėte paviršiaus kondensato susidarymą ir grybelio riziką.
3–4 kartus per dieną 4–6 minutes vėdinkite visą langą ir nedelsdami po dušo, maisto gaminimo ar skalbinių džiovinimo 5–10 minutes vėdinkite arba įjunkite ištraukiamuosius ventiliatorius.
Venkite ilgai palikti langus atviras, nes tai atšaldo paviršius ir skatina pelėsių susidarymą.
Miegamuosiuose kiekvieną rytą trumpai vėdinkite, kad pašalintumėte naktį susidariusią drėgmę, susidariusią dėl kvėpavimo ir miego, taip sumažindami naktį susidariusį kondensatą.
Vėdinimo strategijos namuose su senais arba pralaidžiais langais
Namuose su senais arba pralaidžiais langais gyventojai turėtų pasikliauti trumpu, visiškai atidarytu langu šokiniu vėdinimu – apie 4–6 minutes, tris ar keturis kartus per dieną – o ne nekontroliuojamu oro įsiskverbimu, nes laiku atidaryti langai garantuoja veiksmingą oro apykaitą be ilgalaikio paviršių atvėsinimo.
Rekomendacijose patariama prieš atidarydami trumpam išjungti radiatorius, jei įmanoma, naudoti skersinę ventiliaciją, kad oras greitai pasikeistų, tada uždaryti langus, kad temperatūros kritimas būtų apribotas iki maždaug 1 °C.
Nekontroliuojami skersvėjai neturėtų būti pagrindinė strategija, nes jie blogai pašalina drėgmę ir teršalus bei atšaldo sienas.
Pataisant didelius tarpelius (sandarinimo juostos, langų juostos), taupoma energija, o trumpas ir dažnas vėdinimas išlieka įpročiu.
Natūralios ir mechaninės ventiliacijos derinimas patikimai patalpų oro kokybei užtikrinti
Rekomendavus trumpą, visą langą užimantį šokinį vėdinimą namuose su senais arba pralaidžiais langais, gairėse toliau aptariama, kaip tą praktiką derinti su mechaninėmis sistemomis, kad patalpų oro kokybė būtų patikima be nereikalingų šilumos nuostolių.
Trumpas, intensyvus vėdinimas (4–6 minutes, 3–4 kartus per dieną) kartu su vonios ir virtuvės ištraukiamaisiais ventiliatoriais greitai pašalina drėgmę ir teršalus.
Kryžminė ventiliacija ir ištraukiamieji ventiliatoriai per kelias minutes pakeičia orą, tuo pačiu ribodami sienų ir baldų atšalimą.
Prieš vėdinimą trumpam sumažinkite radiatoriaus galingumą, kad sutaupytumėte energijos, tada atkurkite šilumą.
Langų neturinčiose arba hermetiškose patalpose naudokite subalansuotą arba pagal poreikį reguliuojamą mechaninę ventiliaciją, kad išlaikytumėte CO2 ir 40–60 % santykinį drėgnumą, papildydami periodiniu visišku langų vėdinimu.
