Kai močiutei sukako aštuoniasdešimt, gydytoja atliko kraujo tyrimus ir nustebo. Kepenų rodikliai buvo tokie, lyg priklausytų keturiasdešimtmetei. Paklausė, ką ji daro kitaip.
Močiutė tik nusijuokė: „Nieko ypatingo. Nuo jaunystės geriu tą geltoną arbatą.” Gydytoja paprašė patikslinti. Pasirodo, „geltona arbata” – tai paprasčiausia kiaulpienė, kurią močiutė rinkdavo pievose kiekvieną pavasarį ir džiovindavo visai žiemai.
Kodėl būtent kiaulpienė
Daugelis šią piktžolę rauna iš vejų ir meta į kompostą. O ji – vienas stipriausių natūralių kepenų pagalbininkų, kurį pripažįsta ir šiuolaikinė medicina.
Kiaulpienės lapuose ir šaknyse esančios medžiagos skatina tulžies gamybą. Tai reiškia, kad kepenys efektyviau apdoroja riebalus, greičiau pašalina medžiagų apykaitos atliekas ir mažiau apkraunamos kasdienio darbo.
Klinikiniai tyrimai patvirtina: reguliariai vartojantys kiaulpienės preparatus žmonės skundžiasi mažesniu pilvo pūtimu po valgio, jaučia stabilesnę energiją ir aiškesnį mąstymą. Visa tai – pagerėjusios kepenų funkcijos pasekmės.
Kaip pasiruošti arbatą namuose
Močiutės receptas buvo paprastas. Vieną–du arbatinius šaukštelius džiovintų kiaulpienės lapų ar šaknų užpilti verdančiu vandeniu ir palikti penkiolikai minučių po dangčiu. Perkošti ir gerti.
Standartinė schema – puodelis du kartus per dieną, prieš valgį. Geriausia pradėti nuo pusės puodelio ir stebėti, kaip organizmas reaguoja. Kai kuriems žmonėms kiaulpienė veikia stipriau nei tikėtasi.
Jei arbatos skonis per kartus, galima įdėti šaukštelį medaus. Močiutė pridėdavo mėtų – sakė, kad tada arbata „nusišypso”.
Ko tikėtis ir per kiek laiko
Stebuklų per naktį nebus. Kiaulpienė veikia palaipsniui ir kaupia efektą.
Per kelias dienas daugelis pastebi lengvesnį jausmą po valgymo – mažiau to sunkumo, kai atrodo, kad maistas „guli” skrandyje. Per dvi–keturias savaites atsiranda stabilesnė energija ir aiškesnis mąstymas. Per kelis mėnesius kai kurie pastebi net odos pokyčius – ji tampa švaresnė, mažiau problemų.
Svarbu nuoseklumas. Vienas puodelis kartą per mėnesį nieko neduos. Kasdienė rutina – duos.
Kam kiaulpienė netinka
Būtent dėl to, kad kiaulpienė stipriai skatina tulžies tekėjimą, ji turi aiškias kontraindikacijas.
Nevartokite, jei turite tulžies pūslės akmenų, tulžies latakų užsikimšimą ar esate persirgę cholecistitu. Tulžies stimuliavimas gali sukelti stiprų skausmą arba ūmų priepuolį.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų susilaikyti arba būtinai pasitarti su gydytoju.
Atsargiai tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, hormonines kontraceptines tabletes ar cholesterolio preparatus – kiaulpienė gali pakeisti jų veikimą. Jei geriate bet kokius receptinius vaistus, prieš pradėdami kiaulpienės kursą pasikalbėkite su savo gydytoju.
Kur gauti ir kaip laikyti
Lengviausias būdas – nusipirkti džiovintų kiaulpienių vaistinėje ar žolelių parduotuvėje. Ten jos jau paruoštos ir tikrai tinka vartoti.
Jei norite rinkti patys – rinkite toli nuo kelių, miesto ir chemiškai apdorotų laukų. Geriausia rinkti pavasarį, kol kiaulpienė dar nežydi, arba rudenį – tada šaknys stipriausios. Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje.
Laikykite tamsioje, sausoje vietoje – taip išsilaikys visus metus.
Močiutė mirė sulaukusi devyniasdešimt šešerių. Kepenys jai niekada nesiskundė. Gal ir nėra jokio stebuklo – tik paprasta geltona piktžolė, kurią visi kiti ravėjo, o ji gėrė.
