Naujausi Kembridžo universiteto tyrimai atskleidė susirūpinimą keliantį ryšį tarp kavos vartojimo ir širdies ligų rizikos. Mokslininkai nustatė genetinę variaciją, dėl kurios maždaug 2 proc. gyventojų negali tinkamai metabolizuoti kofeino. Šiems žmonėms net ir saikingai vartojant kavą kraujyje gali susikaupti toksinių medžiagų, kurios sukelia nereguliarų širdies plakimą, pavojingus kraujospūdžio šuolius ir didina insulto riziką. Dauguma žmonių kavą vartoja saugiai, tačiau asmenims, turintiems tokį genetinį profilį, rytinis kavos gėrimas gali sukelti pavojų gyvybei.
Kembridžo tyrimas: Atskleisti paslėpti kavos pavojai
Kembridžo universiteto mokslininkai neseniai atliko išsamų penkerius metus trukusį tyrimą, kuriame nagrinėjo galimą pavojų sveikatai, susijusį su kavos vartojimu. Jų rezultatai atskleidė, kad asmenims, turintiems specifinių genetinių žymenų, suvartojant daugiau nei tris puodelius kavos per dieną, gali pasireikšti pavojingos širdies aritmijos.
Tyrimo metu stebėta 8700 dalyvių ir nustatyta, kad maždaug 4 proc. jų pasižymėjo padidėjusiu jautrumu kofeinui, todėl galėjo kilti gyvybei pavojingų reakcijų. Šiems asmenims pasireiškė nereguliarus širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis ir padidėjusi insulto rizika.
Dr. Elizabeth Morton, vyriausioji tyrėja, pabrėžė, kad nors daugumai žmonių kava yra saugi, genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti pažeidžiamas gyventojų grupes, kurios turėtų apriboti kavos vartojimą arba visiškai jos vengti.
Širdies ryšio supratimas: Kaip kava veikia jūsų širdį?
Kavos vartojimo ir širdies sveikatos ryšys yra susijęs su sudėtingais biologiniais mechanizmais, kurie neapsiriboja vien tik stimuliacija. Kofeinas jungiasi su adenozino receptoriais, todėl padažnėja širdies ritmas ir laikinai padidėja kraujospūdis.
Asmenims, turintiems ankstesnių aritmijų ar širdies sutrikimų, šis poveikis gali sukelti pavojingus širdies veiklos sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad kavos poveikis labai skiriasi priklausomai nuo individualių genetinių veiksnių. Kai kurie žmonės kofeiną metabolizuoja lėtai, todėl patiria ilgalaikę širdies apkrovą.
Be to, kavoje yra junginių, kurie gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui ir kraujagyslių funkcijai, todėl pažeidžiamose gyventojų grupėse gali prisidėti prie aterosklerozės.
Nustatant tinkamas kavos vartojimo ribas labai svarbu suprasti asmeninius širdies rizikos veiksnius.
Genetinis pažeidžiamumas: Ar priklausote 2 proc. rizikos grupei?
Nors dauguma žmonių gali vartoti kavą be rimtesnių pasekmių sveikatai, genetiniais tyrimais nustatyta specifinių variacijų, dėl kurių maždaug 2 % gyventojų kyla didelė nepageidaujamų reakcijų rizika.
Šie asmenys turi mutacijų, turinčių įtakos CYP1A2 genui, kuris koduoja pagrindinį fermentą, atsakingą už kofeino metabolizmą. Nešiotojams kofeino išsiskyrimas gali būti iki keturių kartų lėtesnis, todėl kraujyje susikaupia toksinių medžiagų.
Mokslininkai sukūrė genetinės atrankinės patikros testus, kuriais nustatomi šie pokyčiai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja atlikti tyrimus pacientams, kurių šeimoje yra buvę nepaaiškinamų širdies veiklos sutrikimų, didelio jautrumo kofeinui arba nerimo sutrikimų, prieš pradedant vartoti gėrimus su kofeinu.
Požymiai, kad jūsų organizmas gali netinkamai apdoroti kofeiną
Fiziologinių reakcijų į kofeino vartojimą atpažinimas gali padėti nustatyti asmenis, kurių kofeino apykaita sutrikusi. Pagrindiniai įspėjamieji požymiai yra širdies plakimas, nerimas ir nemiga išgėrus nedaug kofeino.
Virškinimo sutrikimai, ypač skrandžio skausmas ar viduriavimas, dažnai rodo, kad kyla perdirbimo sunkumų.
Kelias valandas besitęsiantis drebulys ar drebulys rodo, kad sutrikęs kofeino klirensas. Galvos skausmai, atsiradę po vartojimo, o ne nutraukus vartojimą, gali reikšti medžiagų apykaitos sutrikimus. Reikia atkreipti dėmesį į kraujospūdžio šuolius, neproporcingus suvartotam kiekiui.
Asmenys, kuriems pasireiškia šie simptomai, turėtų apsvarstyti galimybę atlikti genetinius tyrimus ir nustatyti, ar jie turi CYP1A2 geno variantų, susijusių su lėtu kofeino perdirbimu, o tai ypač svarbu asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.
Dozė daro nuodus: „Per didelio” kavos vartojimo apibrėžimas
Nors kava dažnai vartojama saikingai ir be problemų, ji tampa potencialiai pavojinga, kai jos kiekis viršija individualią fiziologinę toleranciją. Mokslininkai paprastai apibrėžia, kad „per didelis” suvartojimas yra didesnis nei 400 mg kofeino per dieną, t. y. maždaug keturi 237 mililitrų kavos puodeliai.
Individualios ribos labai skiriasi priklausomai nuo genetinių veiksnių, kūno svorio, sąveikos su vaistais ir sveikatos būklės. Kai kuriems net 200 mg gali sukelti nepageidaujamą poveikį, įskaitant tachikardiją, hipertenziją ir stiprų nerimą.
Nėščios moterys, asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, nerimo sutrikimais ar sutrikusia kofeino apykaita, turėtų vartoti gerokai mažiau. Ūmus kofeino toksiškumas paprastai prasideda vartojant didesnes nei 1 g kofeino dozes, o apie 10 g dozės gali sukelti mirtinas pasekmes.
Be kofeino: Kiti susirūpinimą keliantys kavos junginiai
Cheminė kavos sudėtis yra kur kas sudėtingesnė nei kofeino kiekis – tyrimais nustatyta daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių junginių, kurie gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Iš jų akrilamidas,susidarantis skrudinant kavą aukštoje temperatūroje, klasifikuojamas kaip potencialus kancerogenas.
Chlorogeninės rūgštys jautriems žmonėms gali sukelti skrandžio sutrikimų.
Kavoje taip pat yra kafestolio ir kahveolio, diterpenų, kurie gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, ypač vartojant nefiltruotą kavą. Be to, mikotoksinai, atsirandantys dėl grybelinės taršos perdirbimo metu, gali kelti pavojų sveikatai esant dideliam jų kiekiui.
Šie junginiai skirtingai sąveikauja priklausomai nuo individualios fiziologijos, virimo būdo ir vartojimo įpročių, todėl, be gerai užfiksuoto kofeino poveikio, susidaro sudėtingi rizikos profiliai.
Alternatyvūs rytiniai gėrimai, pasižymintys mažesne rizika
Daugelis sveikata besirūpinančių asmenų, norinčių sumažinti galimą su kava susijusią riziką, turi perspektyvių alternatyvų, suteikiančių rytinės energijos be kavoje esančių susirūpinimą keliančių junginių.
Žalioji arbata suteikia saikingą kofeino do zę ir naudingų antioksidantų, tokių kaip EGCG. Žolelių arbatos, pavyzdžiui, pipirmėčių, imbiero ir rooibos, stimuliuoja be kofeino. Yerba mate arbatoje yra maistingųjų medžiagų, o kofeinas išsiskiria švelniau nei kavoje.
Auksinis pienas, pagamintas iš ciberžolės ir šilto augalinio pieno, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Cikorijų šaknų gėrimai imituoja kavos skonį be kofeino. Tiems, kuriems reikia baltymų, kokteiliai su augalinės kilmės baltymų milteliais suteikia ilgalaikės energijos be kavos keliamų pavojų.
Medicininės patikros galimybės kavos mėgėjams, turintiems problemų dėl širdies
Medicinos ekspertai rekomenduoja atlikti išsamų širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimą asmenims, kurie reguliariai vartoja kavą, tačiau nerimauja dėl galimų su širdimi susijusių komplikacijų.
Šie tyrimai paprastai apima elektrokardiogramas (EKG), echokardiogramas ir streso testus, kuriais galima nustatyti širdies pažeidžiamumą, padidėjusį dėl kofeino vartojimo. Kardiologai dažnai siūlo atlikti kalcio kiekio nustatymo tyrimus, kad būtų galima įvertinti arterijų apnašų susikaupimą, ypač vyresniems nei 40 metų vartotojams.
Specializuoti jautrumo kofeinui testai tapo vertinga diagnostine priemone, padedančia nustatyti genetines variacijas, turinčias įtakos kofeino apykaitai. Asmenys, turintys CYP1A2 geno mutacijų, gali lėčiau perdirbti kofeiną, todėl padidėja širdies rizika.
Nustatydami tinkamus patikros intervalus, pacientai su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais turėtų aptarti šeimos širdies istoriją ir tokius simptomus kaip širdies plakimas.
Saikingumo strategijos: Mėgaukitės kava saugiai, remdamiesi naujais atradimais
Naujausi moksliniai atradimai siūlo keletą praktinių būdų, kaip saugiai įtraukti kavą į kasdienę rutiną ir nesukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų.
Ekspertai rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 1-2 puodelius kavos per dieną, geriausia prieš pietus, kad nesutriktų miegas. Perėjimas prie pusiau kofeino turinčių mišinių suteikia skonio pasitenkinimą ir sumažina stimuliuojančių medžiagų poveikį.
Kavos derinimas su maistu padeda sulėtinti kofeino įsisavinimą, o drėkinimas vandeniu neutralizuoja diuretines kavos savybes.
Asmenys, sergantys žinomomis širdies ligomis, turėtų apsvarstyti kofeino neturinčias alternatyvas, pavyzdžiui, cikorijas arba žolinius kavos pakaitalus. Reguliarios konsultacijos su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais garantuoja individualias rekomendacijas, pagrįstas konkrečiais sveikatos profiliais, todėl kavos mėgėjai gali mėgautis savo gėrimu ir kartu sumažinti galimą riziką.
