Blogas burnos kvapas kasdien kamuoja milijonus žmonių ir dažnai atsiranda dėl netikėtų mitybos šaltinių. Įprasti maisto produktai ir gėrimai, vartojami kasdien, gali labai prisidėti prie halitozės, tačiau žmonės to nesuvokia. Mitybos ir burnos kvapo ryšys yra platesnis nei akivaizdūs kaltininkai, tokie kaip česnakai ir svogūnai. Supratimas, kurie kasdieniniai produktai – nuo rytinės kavos iki sveikų užkandžių – daro įtaką burnos šviežumui, leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus. Sprendimas nuolatiniam blogam burnos kvapui gali būti visai po nosimi – ant pusryčių stalo ar pietų meniu.
Pieno produktai: paslėptas kaltininkas, sukeliantis nemalonų burnos kvapą
Pieno produktai: Paslėptas kaltininkas už rūgštaus kvapo
Pieno produktai yra viena iš dažniausių, tačiau dažnai nepastebimų halitozės priežasčių. Vartojant pieno, sūrio ir jogurto baltymus, jie skaidosi burnoje ir išskiria sieros junginius, kurie sukelia nemalonų kvapą. Šie junginiai prilimpa prie liežuvio ir burnos audinių, sukeldami rūgštų kvapą, kuris išlieka ilgą laiką po vartojimo.
Be to, laktozės netolerancija gali sustiprinti šį poveikį. Žmonės, kuriems trūksta laktazės fermento, sunkiai virškina pieno produktus, dėl to bakterijos fermentuoja ir atsiranda nemalonus burnos kvapas. Net tiems, kurie netoleruoja laktozės, tiršti pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėlė, gali padengti gerklę ir liežuvį, sudarant palankias sąlygas nemalonų kvapą sukeliančioms bakterijoms daugintis.
Baltyminė dieta ir jos įtaka burnos šviežumui
Trys skirtingi mechanizmai lemia, kad baltyminė dieta yra žinoma kaip blogo burnos kvapo priežastis. Pirma, skaidantis baltymas gamina lakius sieros junginius, kurie iškvepiant skleidžia nemalonų kvapą. Šis procesas sustiprėja ketozės metu, kai organizmas energijai gaminti naudoja riebalus, o ne angliavandenius.
Antra, baltyminiai maisto produktai, tokie kaip mėsa ir žuvis, gali palikti mikroskopines daleles tarp dantų, kurios, jei nėra tinkamai pašalinamos dantų siūlu, tampa maistu bakterijoms, sukeliančioms nemalonų kvapą.
Galiausiai, baltymais turtinga mityba dažnai sumažina angliavandenių suvartojimą, o tai gali sukelti „keto kvapą“ – vaisių ir acetono kvapą, atsirandantį dėl to, kad organizmas, vartojant mažai angliavandenių, gamina ketonus.
Rūgštūs maisto produktai, kurie sudaro idealias sąlygas bakterijoms, sukeliančioms nemalonų kvapą, daugintis
Nors daugelis žmonių žino, kad rūgštūs maisto produktai yra aštrūs, tačiau nedaugelis supranta, kaip šie maisto produktai prisideda prie halitozės atsiradimo, nes sudaro idealias sąlygas kvapą sukeliančioms bakterijoms daugintis.
Rūgštūs maisto produktai, tokie kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai ir acto pagrindu pagaminti padažai, sumažina burnos pH lygį, todėl sierą gaminančios bakterijos gali daugintis. Kava ir gazuoti gėrimai sukuria panašias sąlygas ir tuo pačiu sumažina seilių gamybą – seilės yra natūrali burnos apsauga nuo šių mikroorganizmų.
Norint sumažinti šiuos padarinius, po rūgščių maisto produktų vartojimo reikia išskalauti burną vandeniu, palaukti 30 minučių prieš valant dantis (kad nepažeistų emalio) ir į racioną įtraukti šarminių maisto produktų, pavyzdžiui, daržovių ir riešutų.
Kava ir arbata: kodėl jūsų rytinis ritualas veikia jūsų kvėpavimą visą dieną
Kava ir arbata yra vieni iš labiausiai vartojamų gėrimų pasaulyje, tačiau jie dar ilgai po paskutinio gurkšnio daro didelę įtaką kvėpavimo šviežumui. Abu gėrimai dėl įvairių mechanizmų sukuria nepalankią burnos ertmės aplinką.
Šie gėrimai sukelia burnos džiūvimą, nes mažina seilių gamybą, kurios paprastai padeda valyti burną nuo kvapą sukeliančių bakterijų. Be to, kava ir arbata turi taninų, kurie prilimpa prie liežuvio baltymų ir sudaro plėvelę, kurioje veisiasi bakterijos.
Šiuose gėrimuose esanti kofeina dar labiau paaštrina problemą, nes padidina rūgšties gamybą skrandyje, o tai gali sukelti skrandžio ir stemplės refliuksą, kuris prisideda prie blogo kvapo iš virškinimo sistemos.
Perdirbti maisto produktai su kvėpavimą apsunkinančiais ingredientais
Šiuolaikinė mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų, daro didelį poveikį burnos sveikatai, ne tik sukelia dantų ėduonį. Daugelyje perdirbtų produktų yra paslėptų cukrų, kuriuos burnos bakterijos lengvai fermentuoja, gamindamos sieros junginius, atsakingus už nemalonų burnos kvapą.
Konservantai, ypač natrio bisulfitas, labai prisideda prie burnos kvapo, nes išskiria sieros dujas. Dirbtiniai skonio stiprikliai, tokie kaip MSG, gali sukelti ilgai išliekantį poskonį, kuris sustiprina burnos kvapo problemas.
Transriebalai, randami ilgai laikomuose produktuose, mažina seilių gamybą, todėl gali daugintis bakterijos, sukeliančios nemalonų kvapą. Tuo tarpu labai rūgštūs priedai pažeidžia apsauginį emalį ir sudaro aplinką, kurioje gali daugintis nemalonaus kvapo bakterijos.
Net „sveiki“ perdirbti maisto produktai gali turėti džiovintų vaisių arba koncentruotų saldiklių, kurie skatina bakterijų dauginimąsi tarp dantų.
Saldūs skanėstai ir jų dvigubas poveikis burnos sveikatai
Saldūs skanėstai ir jų dvigubas poveikis burnos sveikatai
Beveik visi saldūs skanėstai dvejopai kenkia burnos šviežumui dėl greito ir ilgalaikio poveikio. Suvartojami cukrūs sąveikauja su natūraliai burnoje esančiomis bakterijomis, gamindami rūgštis, kurios pažeidžia dantų emalį ir išskiria sieros junginius, sukeliančius blogą burnos kvapą.
Saldainiai, pyragaičiai ir saldūs gėrimai palieka lipnius likučius, kurie ilgai išlieka ant dantų ir liežuvio paviršiaus. Šie likučiai tampa bakterijų, sukeliančių nemalonų kvapą, dauginimosi vieta, todėl blogas kvapas išlieka ilgiau.
Net be cukraus pagaminti produktai, kurių sudėtyje yra dirbtinių saldiklių, gali prisidėti prie burnos džiūvimo, sumažindami natūralų seilių valomąjį poveikį. Tai dar labiau sustiprina problemą, nes riboja burnos gebėjimą neutralizuoti rūgštis ir nuplauti kvapą sukeliančias daleles.
Alkoholio vartojimas ir jo dehidratuojantis poveikis kvėpavimui
Nors alkoholiniai gėrimai yra plačiai vartojami socialiniuose renginiuose, jie yra viena iš pagrindinių nuolatinio blogo burnos kvapo priežasčių. Alkoholio diurezinės savybės sukelia didelį dehidrataciją, dėl kurio sumažėja seilių gamyba, kuri yra būtina bakterijoms ir maisto dalelėms nuplauti.
Sausos burnos aplinka sudaro idealias sąlygas anaerobinėms bakterijoms daugintis, gaminti lakius sieros junginius, kurie sukelia halitozę. Be to, alkoholio metabolizmo metu organizme išsiskiria kvapūs junginiai, kurie per kvėpavimą patenka į plaučius.
Vynas, alus ir stiprieji alkoholiai skirtingai veikia burnos kvapą, priklausomai nuo jų fermentacijos proceso ir papildomų ingredientų. Reguliarus vandens vartojimas tarp alkoholinių gėrimų gali padėti sumažinti šį poveikį.
Arachidų sviestas ir kiti lipnūs maisto produktai, kurie ilgai lieka burnoje
Pereinant nuo skystų veiksnių prie blogos burnos kvapo, daugelis kietų maisto produktų dėl savo fizinių savybių gali turėti tokį patį poveikį burnos kvapui. Puikus šio reiškinio pavyzdys yra žemės riešutų sviestas – jo lipni konsistencija prilimpa prie dantų ir liežuvio paviršiaus, ilgai po suvartojimo teikdama maistą kvapą sukeliančioms bakterijoms.
Kiti problematiški lipnūs maisto produktai yra karamelė, džiovinti vaisiai ir lipnūs saldainiai. Šie produktai įstrigo sunkiose vietose tarp dantų, kur dantų šepetėliai sunkiai pasiekia ir negali veiksmingai išvalyti. Jei po šių maisto produktų vartojimo dantys nėra kruopščiai valomi, nenaudojama dantų siūlė ir kartais nenaudojamas liežuvio valiklis, dalelės lieka burnoje, irimo metu susidaro sieros junginiai, kurie sukelia blogą burnos kvapą.
Stebina sveiki maisto produktai, kurie gali sukelti blogą burnos kvapą
Ironiška, bet daugelis maisto produktų, laikomų maistinių medžiagų šaltiniais, gali būti svarbūs blogo kvapo priežastys.
Kryžmažiedžių daržovės, tokios kaip brokoliai, žiediniai kopūstai ir briuselio kopūstai, turi sieros junginių, kurie virškinimo metu išskiria kvapias dujas. Česnakai ir svogūnai, vertinami dėl savo naudingų savybių sveikatai, turi alil metilsulfido, kuris patenka į kraują ir išsiskiria per plaučius, todėl keletą valandų išlieka nemalonus burnos kvapas.
Maisto produktai, kuriuose yra daug baltymų, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas, kiaušiniai ir žuvis, skaidydamiesi gamina lakius sieros junginius. Rūgštūs vaisiai, pavyzdžiui, apelsinai, citrinos ir pomidorai, gali laikinai pakeisti burnos pH, sukuriant aplinką, kurioje klesti kvapą sukeliančios bakterijos. Net žalios sultys, kurių sudėtyje yra chlorofilo turinčių ingredientų, gali sukelti laikinas burnos kvapo problemas.
