Vieni šlykštisi, kiti susižavi, bet kai pamatome šias baltas, riestas, pūkuotas lervas komposto dėžėje ar lysvėje – reakcija dažnai būna viena: „Kaip jų atsikratyti?“ Bet ar tikrai verta?

Nebūtinai. Kai kuriais atvejais tokios lervos ne tik nekenkia, bet netgi padeda. Štai kodėl šiandien kviečiame pažvelgti į daržo „monstriukus“ kitaip – su geromis naujienomis.

Kas tai per lervos?

Nuotraukoje matomos didelės, išlenktos baltos lervos su tamsiomis galvomis ir trumpomis kojelėmis – tai greičiausiai brunkos. Taip vadinamos įvairių vabalų lervos, kurios dažniausiai priklauso:

• Karkvabaliams (Melolontha)

• Elniaragiams (Lucanus cervus)

  Reklama

• Raganosiukams (Oryctes nasicornis)

• Rožiniams grambuoliams (Cetonia aurata)

Visos jos – vabalų lervinės stadijos, kurios žemėje ar pūvančioje medienoje vystosi nuo 1 iki 5 metų, priklausomai nuo rūšies.

Ar jos kenkia?

Tai priklauso nuo vietos, kurioje jos rastos.

Jei rasta darže, šakniavaisiuose ar veja:

Tada galimas pavojus – kai kurios brunkos (ypač karkvabalio) minta augalų šaknimis ir gali pakenkti sodui. Dažniausiai nukenčia:

• Morkos

  Reklama

• Braškės

• Jauni vaismedžiai

• Gėlės

  Reklama

Tokių lervų vertėtų atsikratyti – perkelti toliau nuo augalų arba sunaikinti, jei jų per daug.

Jei rasta komposto dėžėje, supuvusioje medienoje ar šakų krūvoje:

Gera žinia – tai labai tikėtina naudinga rūšis. Tokios lervos:

• Mažina organinių atliekų tūrį

  Reklama

• Skatina humuso susidarymą

• Pagerina dirvos mikrobiologinį gyvenimą

• Pritraukia paukščius, ežius, kitus natūralius plėšrūnus

  Reklama

Trumpai tariant – jos dirba komposto naudai.

Kaip atskirti gerąją ir blogąją brunką?

Nors tiksliai nustatyti rūšį gali tik specialistas, yra keli buitiniai požymiai:

Ką daryti, jei jų randate?

Jeigu jos komposte – palikite!

Jos padeda skaidyti atliekas, net jei atrodo bauginančiai. Vasaros pabaigoje jos gali imti mažėti, o rudeniop – virs vabalais. Kompostinė aplinka joms ideali: drėgna, šilta, daug organikos.

Jeigu netoliese šaknys – perkaskite ir perkelkite

Ypač jei netoliese auginate jautrius augalus (braškes, gėles, jaunus daigus) – saugiau būtų tokias lervas perkelti toliau. Geriausia – į šakų krūvą, kompostą arba net paukščiams.

Ar galima jas naudoti paukščių maitinimui?

Taip. Varnėnai, strazdai, geniai, vištos – mėgsta tokias lervas. Jei turite vištidę ar laisvai vaikštančių paukščių – tai puikus, natūralus baltymų šaltinis.

Ar jos virsta naudingu vabalu?

Labai tikėtina. Ypač jei rasta supuvusioje medienoje ar komposto krūvoje – galbūt jūsų darže auga elniaragiai – vieni gražiausių ir saugomų vabalų Lietuvoje. Jų lervos vystosi 3–5 metus medienoje, o vabalas – įspūdingo dydžio ir grožio.

Apibendrinimas

Ne viskas, kas šliaužia, graužia. Kai kurios „baisios“ lervos gali būti slapti sodininko sąjungininkai. Tereikia atidžiai įsižiūrėti – kur jos rastos, ką jos veikia ir kokį poveikį turi aplinkai.

Nes galbūt tai ne kenkėjas, o tylus daržo pagalbininkas, apie kurį dar nedaug kas žino.