Kai pakeliame žemės sluoksnį darže ar gėlyne ir randame šias baltas, susirangiusias lervas, dažnas sodininkas suklūsta. Ar tai kenkėjai? Ar jas reikia naikinti? Šiandien kalbame apie vienas iš dažniausiai randamų, bet vis dar nesuprastų būtybių mūsų dirvožemyje – aukso spalvos elnio vabalų, arba trumpiau – auksvabalių, lervas.
Ar jos tikrai pavojingos?
Auksvabalio (Cetonia aurata) lervos daugeliui atrodo bauginančios dėl savo dydžio, minkšto kūno ir gyvensenos – jos dažnai aptinkamos komposto krūvose, po puvenomis ar giliai dirvoje. Tačiau paradoksas tas, kad šios lervos dažnai laikomos nekaltais komposto gyventojais, kurie ne naikina, o padeda.
Daugelis sodininkų, radę tokias lervas savo daržo lysvėse, iškart nusprendžia, kad jos pavojingos. Tačiau realybė – kur kas įdomesnė. Auksvabalio lervos nėra aktyvūs augalų kenkėjai. Jos maitinasi pūvančiomis organinėmis medžiagomis ir dalyvauja natūraliame dirvožemio humifikacijos procese. Kitaip tariant, jos skaidydamos kompostą gamina tai, ką augalai labiausiai mėgsta – natūralų, turtingą humusą.
Kur gyvena ir ką mėgsta?
Auksvabalių lervos mėgsta šiltą, drėgną, organinėmis medžiagomis turtingą dirvą. Todėl dažniausiai jas rasite:
Komposto dėžėje,
ReklamaPo nukritusiais lapais ar senų augalų likučiais,
Vazonuose, jei ilgai neperdėta žemė,
Senuose medžio kelmuose ar pūvančiose šaknyse.
Reklama
Jų mėgstamiausias „maistas“ – pūvantys augaliniai likučiai, pernykščiai lapai, kompostas, net medžio drožlės. Tai reiškia, kad jos gyvena ten, kur kiti vabalai – pavyzdžiui, grambuoliai – jau ieškotų ką „pagraužti“ iš gyvų šaknų. O auksvabaliai – darbštūs dirvos sanitarai, o ne kenkėjai.
Kaip jas atskirti nuo tikrų kenkėjų?
Svarbiausias momentas – nesupainioti jų su grambuolių ar spragšių lervomis, kurios naikina augalų šaknis.
✔ Auksvabalio lerva – dažniausiai surangyta į „C“ raidę, pilkšvai balta, turi tamsesnę galvą ir trumpas, bet matomas kojeles. Dažnai randama paviršiuje arba sekliame sluoksnyje, ypač komposte.
✘ Grambuolio lerva – panaši forma, bet storesnė, turi stipresnes žandas ir randama giliau dirvoje, šalia gyvų šaknų.
Jeigu nesate tikri, koks tai padaras – nežudykite automatiškai. Iškelkite ir stebėkite, kur buvo rasta – tai padės nuspręsti, ar ji naudinga, ar kenkėjiška.
Ką daryti radus šias lervas?
Jei jas aptikote komposte ar tarp pernykščių lapų – nedarykite nieko. Jos padeda spartinti medžiagų irimo procesus. Tokiu atveju tai reiškia, kad jūsų dirvožemis – gyvybingas.
Jei randate jų per daug lysvėje, kur planuojate sodinti jautrius šakninius augalus, pvz., salierus, morkas ar ridikus, galite dalį jų perkelti į kompostinę arba mulčiuotos žolės krūvą. Taip jos liks gamtos ciklo dalimi, bet netrukdys jūsų augalams.
Ar jos pavirs naudingu vabalėliu?
Taip! Po ilgos vystymosi fazės dirvoje šios lervos virs nuostabiais, žalsvai spindinčiais auksvabaliais. Jie dažnai matomi skraidant aplink žydinčias gėles, ypač rožes. Auksvabaliai taip pat dalyvauja apdulkinime, todėl dar kartą – tai sodo draugai.
Turite nuotraukas ar norite ko nors paklausti? Susisiekite [email protected]
