47 kilokalorijų šimte gramų. Skaidulų — kaip pupelėse. Antioksidantų — daugiau nei daugelyje vaisių. Ir vis dėlto dauguma lietuvių šią daržovę praeina parduotuvėje net nesustodami. Artišokai Italijoje yra kasdienybė. Čia — beveik egzotika. O gaila, nes kepenys ir cholesterolis į juos reaguoja greičiau, nei tikitės.
Kas slepiasi po kietu apvalkalu
Artišoko išvaizda atbaido. Kietas, spygliuotas, nesuprantamas. Bet po išoriniais pažiedlapiais slepiasi minkšta šerdis, kurios sudėtyje yra junginys, vadinamas cinarinu.
„Pirma pamačiau juos Italijoje, turguje,” pasakojo Eglė, kuri artišokus paragavo pirmą kartą per atostogas. „Pardavėjas nusijuokė, kai paklausiau, kas tai yra. Jam tai buvo kaip mums — bulvė.”
Cinarinas veikia kaip antioksidantas, palaikantis kepenų funkciją. Tyrimai su artišokų lapų ekstraktais rodo, kad MTL cholesterolio lygis gali sumažėti iki 15 procentų. Reguliarus vartojimas siejamas su palankesniu lipidų profiliu — ir tam nereikia nei vaistų, nei papildų.
Virškinimas ir svoris — tylūs sąjungininkai
Artišokuose gausu inulino, kuris veikia kaip prebiotikas. Jis maitina naudingąsias žarnyno bakterijas ir padeda palaikyti subalansuotą mikrobiotą.
Praktiškai tai reiškia reguliaresnį virškinimą ir geresnį maistinių medžiagų įsisavinimą. Skaidulos taip pat skatina sotumo jausmą — žmogus valgo mažiau, bet nejaučia nepritekliaus. Tai ne dirbtinis apetito slopinimas. Tai natūralus signalas, kad organizmas gavo pakankamai.
„Nustebino, kad po artišokų jaučiausi sotesnė nei po mėsos patiekalo,” pridūrė Eglė. „Ir pilvas ramiai dirbo visą dieną.”
Be kalio, magnio ir folio rūgšties, artišokai turi vitamino K ir labai mažai cukraus. Idealus derinys žmonėms, norintiems kontroliuoti svorį neprarandant maistinių medžiagų.
Kaip juos paruošti lietuviškai
Italai artišokus garina, troškina alyvuogių aliejuje su česnaku ir žolelėmis arba verda vandenyje su citrina, kad mažiau rudėtų. Lietuvoje artišokų galima rasti didesnėse „Rimi” ar „Maxima” parduotuvėse, dažniausiai šaldytų ar konservuotų — ir tai visiškai tinkamas variantas.
Paprasčiausias būdas pradėti — konservuotas artišokų širdeles sumaišyti su alyvuogių aliejumi, česnaku ir truputiu citrinos. Užtrunka penkias minutes. Tinka prie makaronų, ant skrebučio arba šalia kiaušinienės. Kas drąsesnis — gali pabandyti šviežius: nupjauti kotą, pašalinti kietesnius išorinius pažiedlapius ir virti pasūdytame vandenyje su citrinos griežinėliu apie 30 minučių.
„Aš pradėjau nuo konservuotų,” pasakojo Eglė. „Dabar, kai randu šviežių — perku kilogramą ir ruošiu visai savaitei.”
Paprastas paruošimas padeda išsaugoti naudingus junginius ir išlaikyti mažą kalorijų kiekį.
Kam reikėtų sustoti ir pagalvoti
Ne visiems artišokai tinka vienodai. Žmonės su tulžies akmenimis turėtų būti atsargūs — artišokai skatina tulžies tekėjimą ir gali pabloginti simptomus.
Jautrų virškinimą turintys asmenys gali pajusti pilvo pūtimą, ypač valgydami dideles porcijas. Atsargumo reikia ir tiems, kurie alergiški ramunėlėms, medetkoms ar kitiems Asteraceae šeimos augalams — gali pasireikšti kryžminė reakcija.
Jei atsiranda skausmas, niežėjimas ar pykinimas — vartojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju.
Eglė dabar artišokus laiko šaldiklyje visada. „Tai ne stebuklinga daržovė,” ramiai pasakė ji. „Bet kai pamatai, kaip organizmas reaguoja — kepenų tyrimai, cholesterolis, virškinimas — supranti, kodėl italai jų neatsisako šimtmečius. O mes tik dabar pradedame suprasti, ko mums trūko.”
