Kailio spalva apie katės būdą kartais pasako daugiau nei jos veislė.
Skamba keistai. Bet būtent taip mano nemažai veterinarų ir elgesio specialistų.
Imbierinės dažnai draugiškos, juodos — ramios ir tvirtos, pilkos — jautrios, o vėžlio kiauto katės… niekada nežinai, ko iš jų tikėtis. Šie dėsningumai nėra taisyklė, tačiau užuominų juose tikrai esama.
Ar kailio spalva tikrai lemia būdą?
Veterinarai ir elgesio specialistai paprastai pataria nespręsti apie katės temperamentą vien pagal veislę, bet pastebi, kad spalva gali duoti naudingų užuominų.
Stebėjimai rodo, kad pigmentacija kartais sutampa su pasikartojančiais elgesio modeliais. Vis dėlto tie duomenys yra aprašomieji, o ne diagnostiniai — jie neįrodo priežasties, o tik pastebi tendenciją.
Spalva gali padėti globėjui iš anksto numatyti bendravimo stilių, jautrumą ir tai, kaip katė prisitaikys namuose. Tačiau galutinį charakterį vis tiek labiausiai formuoja individuali patirtis, socializacija ir aplinka.
Imbierinės katės — kompanionai, kurie seka iš paskos
Tarp visų spalvų imbierinės katės dažniausiai apibūdinamos kaip draugiškos ir išraiškingos. Jos pačios užmezga kontaktą, seka žmones iš kambario į kambarį ir mielai miaukteli, kad atkreiptų dėmesį.
Jų elgesys atrodo greičiau bendruomeniškas nei santūrus. Daugelis rodo pasitikėjimą kūno kalba, aktyvų smalsumą ir norą būti ten, kur visa šeima. Tam, kas ieško katino draugystei ir kasdieniam ryšiui, toks būdas dažnai labai patinka.
Juodos katės — tyli, tvirta draugystė
Juodi katinai pavergia ne demonstratyvumu, o ramiu, tvirtu buvimu. Veterinarai juos neretai apibūdina kaip subalansuotus, pastabius ir patikimai meilius.
Jų žavesys — neįnoringoje draugystėje. Jie linkę įsikurti, tyliai stebėti, o užsimezgus pasitikėjimui atsilyginti saikinga ištikimybe. Tamsus kailis kai ką iš pradžių gali stabdyti, bet nuoseklus elgesys tas dvejones greitai paverčia prisirišimu. Daugelyje namų jie tampa šilumą teikiančiais draugais be jokio spaudimo.
Ko labiausiai reikia pilkoms ir mėlynoms katėms
Pilkos ir mėlynos katės dažnai apibūdinamos kaip jautrios ir itin imlios. Jos greitai pajunta tono, rutinos ir namų nuotaikos pokyčius.
Joms reikia ramaus elgesio, pastovios dienotvarkės ir tylių vietų, kur galėtų netrukdomos pasitraukti. Švelni kalba ir nuspėjamas kontaktas padeda jaustis saugiai. Naujus žmones verta pristatyti kantriai, be skubos. Tokioms katėms geriausiai tinka namai, kurie teikia užtikrintumą, o ne dirgiklių gausą.
Vėžlio kiauto katės, kurios verčia spėlioti
Vėžlio kiauto katės palieka stebėtoją spėlioti, nes jų nuotaika gali greitai keistis: nuo meilios bendrystės iki visiško atsiribojimo.
Veterinarai tokį nepastovumą laiko būdingu šio rašto katėms bruožu — stipri nepriklausomybė, selektyvus prisirišimas ir dažni bendravimo posūkiai. Vieną akimirką vėžliukė ieško artumo ir murkia glausdamasi, kitą — pasitraukia ir stebi iš tolo. Tai ne trūkumas, o savitas temperamentas.
Galų gale spalva tėra pirmoji užuomina. Tikrąjį katės charakterį atskleidžia ne jos kailis, o kantrybė, pagarba jos riboms ir tas laikas, kurį praleidžiate kartu. Būtent iš to gimsta ryšys, kurio nenuspėsi pagal jokią spalvą.
