Kai pradedame vartoti vitamino D papildus, cholesterolio pokyčiai paprastai būna nedideli ir nevienodi. Tyrimai rodo nedidelį LDL sumažėjimą tam tikrose grupėse, kintamus HDL atsakus ir retkarčiais trigliceridų pagerėjimą. Visa tai priklauso nuo pradinio vitamino D lygio, svorio, jautrumo insulinui, dozės ir vartojimo trukmės.
Kaip vitaminas D sąveikauja su lipidų apykaita
Vitaminas D yra sekosteroidas, moduliuojantis genų ekspresiją, susijusią su cholesterolio sinteze, įsisavinimu ir transportavimu. Tyrimai rodo, kad vitamino D receptorių aktyvacija keičia fermentų, atsakingų už cholesterolio gamybą, ekspresiją ir LDL receptorių reguliavimą.
Kepenų ir makrofagų keliai rodo skirtingą jautrumą, o tai reiškia audinių specifinį poveikį. Vitamino D kiekis taip pat daro įtaką tulžies rūgščių sintezei ir lipoproteinų dalelių pertvarkymui – procesams, susijusiems su uždegimu ir insulino signalizacija.
Poveikis bendram cholesterolio kiekiui
Klinikiniai duomenys, vertinantys vitamino D papildų poveikį bendram cholesteroliui, davė įvairius, bet apskritai kuklius rezultatus. Tyrimai skiriasi dozėmis, trukme, pradiniu vitamino D kiekiu ir dalyvių rizikos profiliu.
Metaanalizės dažnai rodo statistiškai nereikšmingą bendrą poveikį. Pogrupių analizės atskleidžia, kad nauda gali pasireikšti vitamino D trūkumo ar didelės rizikos grupėse, tačiau ji nėra vienoda.
Poveikis LDL – „blogajam” cholesteroliui
Dauguma tyrimų rodo nedidelius LDL pokyčius, dažnai nepasiekiančius klinikinės reikšmės. Kai kurie tyrimai fiksuoja nedidelį sumažėjimą tam tikrose pogrupiuose – ypač turintiems vitamino D trūkumą arba metabolinį sindromą.
Mechanistiniai duomenys rodo galimą poveikį lipidų apykaitai ir uždegimui, tačiau priežastinis ryšys lieka neįrodytas. Vien vitaminas D tikriausiai nesumažins LDL daugumai žmonių.
Poveikis HDL – „gerajam” cholesteroliui
Tyrimai, vertinantys vitamino D poveikį HDL, rodo nevienodus ir apskritai nedidelius pokyčius. Kai kuriuose tyrimuose pastebimas nedidelis HDL padidėjimas, kituose – jokių pokyčių.
Poveikį lemia pradinis vitamino D kiekis, dalyvių amžius, kūno masė ir tuo pačiu metu taikomi gydymo būdai. Vitaminas D gali moduliuoti atvirkštinį cholesterolio transportą, labiau palaikydamas HDL funkciją nei koncentraciją.
Poveikis trigliceridams
Tyrimai rodo įvairius poveikius trigliceridams: kai kurie fiksuoja nedidelį sumažėjimą, kiti – jokių pokyčių. Literatūra rodo nedidelį vidutinį trigliceridų sumažėjimą tam tikrose grupėse, tačiau rezultatai nėra nuoseklūs.
Mechanistinės hipotezės apima pagerėjusį jautrumą insulinui ir pakitusią kepenų lipidų apykaitą, tačiau priežastinis ryšys lieka neįrodytas.
Kas mato didžiausius pokyčius
Lipidų pokyčių mastas susitelkia aplink tam tikras pradines charakteristikas. Didesnius vidutinius pokyčius paprastai rodo asmenys, turintys pradinį vitamino D trūkumą, aukštesnius pradinius trigliceridų rodiklius, insulino rezistenciją ar 2 tipo cukrinį diabetą, taip pat nutukimą.
Asmenys su metabolinio sindromo požymiais dažnai patiria aiškesnius trigliceridų ir HDL pokyčius. Poveikį moduliuoja amžius, lytis, genetiniai variantai ir pradinis uždegimo lygis.
Dozė, forma ir trukmė
Maža ar vidutinė paros dozė dažnai sukelia minimalius pokyčius, o didesnės dozės kartais sukelia matomus lipidų pokyčius. Cholekalciferolis (D3) atrodo nuosekliau biologiškai aktyvus nei ergokalciferolis (D2).
Trukmė svarbi: tyrimai, trunkantys mažiau nei tris mėnesius, dažnai nerodo pokyčių. Ilgesnės intervencijos geriau atskleidžia tendencijas.
Mityba, svoris ir fizinis aktyvumas keičia poveikį
Mityba, turtinga nesočiųjų riebalų ir skaidulų, stiprina teigiamą lipidų reakciją į papildus. Mityba, turtinga rafinuotų angliavandenių ir sočiųjų riebalų, gali sumažinti naudą.
Didesnis nutukimas dažnai sekvestruoja vitaminą D riebaliniame audinyje, mažindamas biologinį prieinamumą ir silpnindamas poveikį cholesteroliui. Reguliarūs aerobiniai ir jėgos pratimai veikia sinergiškai su vitaminu D, gerindami trigliceridų ir HDL rodiklius per pagerintą jautrumą insulinui.
Praktiniai stebėjimo žingsniai
Prieš pradedant vartoti vitamino D papildus, rekomenduojama nustatyti bazinį 25(OH)D lygį ir lipidų profilį nevalgius. Pakartotiniai matavimai atliekami po 8–12 savaičių po dozės pakeitimo.
Jei lipidų rodikliai pablogėja, gydytojai mažina dozę ir iš naujo vertina sąveikaujančius vaistus. Bendras sprendimų priėmimas su gydytoju, gyvenimo būdo pokyčiai ir reguliarus stebėjimas – geriausia strategija.
