Penkiasdešimt šešerių metų vyras su padidėjusiu cholesteroliu – ne pati retiausia situacija. Gydytojas jau ruošėsi rašyti statinus, kai paklausiau, ar yra alternatyvų. Jis pažvelgė į mane, šiek tiek nustebęs, ir pasakė: „Yra vienas dalykas, kurį galite pabandyti prieš vaistus. Bet turėsite būti nuoseklus.”

Tą vakarą grįžau namo su receptu – ne vaistų, o riešutų mišinio. Atrodė absurdiškai paprastai. Sauja riešutų prieš miegą? Tiek ir viso gydymo?

Po mėnesio grįžau pas gydytoją su naujais tyrimais. Jo veidas pakito, kai pažiūrėjo į rezultatus. „Dvidešimt punktų žemyn” – pasakė jis. „Ką jūs darėte?” Parodžiau jam tą patį receptą, kurį jis pats man davė. Jis tik papurtė galvą ir nusišypsojo.

Kodėl būtent prieš miegą, o ne bet kada per dieną

Pirmasis klausimas, kurį uždaviau gydytojui – kodėl prieš miegą? Juk riešutai yra riešutai, ar ne tas pats, kada juos suvalgai?

Pasirodo, ne tas pats. Naktį mūsų organizmas pereina į atsistatymo režimą. Ląstelės atsinaujina, audiniai regeneruojasi, širdis ir kraujagyslės „remontuojasi” po dienos darbo. Šis procesas vyksta intensyviausiai gilaus miego fazėse – maždaug tarp antros ir penktos valandos nakties.

Kad atsistatymas vyktų efektyviai, organizmui reikia tam tikrų medžiagų – amino rūgščių, omega riebalų rūgščių, mineralų, antioksidantų. Jei šios medžiagos yra kraujyje tuo metu, kai vyksta regeneracija – procesas eina greičiau ir efektyviau.

Riešutai, suvalgomi maždaug pusantros valandos prieš miegą, kaip tik spėja suvirškinti ir patekti į kraują iki to momento, kai prasideda intensyviausias naktinis atsistatymas. Todėl laikas čia yra svarbus – ne mažiau nei patys riešutai.

Kokie riešutai veikia ir kodėl

Gydytojas man davė konkretų sąrašą – ne bet kokie riešutai tinka. Kiekvienas jų turi savo funkciją, savo poveikį arterijoms ir širdžiai.

Graikiniai riešutai – tai numeris vienas šiame sąraše. Juose yra alfa-linoleno rūgšties, kuri yra augalinė omega-3 forma. Ši rūgštis mažina uždegimą kraujagyslėse, o uždegimas yra vienas pagrindinių mechanizmų, kuris sukelia aterosklerozę ir cholesterolio kaupimąsi.

Migdolai – turtingi arginino, amino rūgšties, kuri organizme virsta azoto oksidu. Azoto oksidas yra signalinė molekulė, kuri liepia kraujagyslėms atsipalaiduoti ir prasiplėsti. Plačios kraujagyslės reiškia geresnį kraujotaką ir mažesnį spaudimą.

Pekanai ir lazdyno riešutai – juose gausu gama-tokoferolių, tai vitamino E forma, kuri saugo cholesterolį nuo oksidacijos. Oksiduotas cholesterolis yra tas, kuris kaupiasi arterijų sienelėse ir sudaro plokšteles. Neoksiduotas – tiesiog plaukia krauju ir nepadaro žalos.

Brazilijos riešutai – tai seleno bomba. Vienas vienintelis Brazilijos riešutas suteikia daugiau nei paros seleno normą. Selenas reikalingas glutationo peroksidazei – fermentui, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir saugo ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo.

Moliūgų sėklos – turtingos magnio ir cinko. Magnis atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir padeda reguliuoti širdies ritmą. Cinkas dalyvauja ląstelių atsistatyme ir imuniniuose procesuose.

Tikslus receptas, kurį naudoju kiekvieną vakarą

Gydytojas man davė ne tik produktų sąrašą, bet ir tikslias proporcijas. Tai svarbu, nes per daug riešutų – tai per daug kalorijų ir riebalų, o per mažai – nepakankamai veikliųjų medžiagų.

Vienos porcijos sudėtis:

• 3-4 graikiniai riešutai (arba 6-8 pusės)
• 5-6 migdolai
• 1 valgomasis šaukštas moliūgų sėklų
• 1 valgomasis šaukštas saulėgrąžų sėklų
• 1 Brazilijos riešutas (NE kiekvieną dieną – 2-3 kartus per savaitę)

Viso turėtų būti apie 25-30 gramų – maždaug maža sauja. Daugiau nereikia ir net negalima – riešutai yra kaloringi, ir per didelis kiekis gali sukelti svorio augimą, kuris panaikintų visą naudą širdžiai.

Kaip paruošti: Galima valgyti tiesiog taip – sausa sauja prieš miegą. Bet gydytojas rekomendavo kitą būdą, kuris pagerina įsisavinimą: susmulkinti riešutus ir sėklas peiliu ar stambia trintuve (ne į miltus!), sumaišyti su 100-150 ml kefyro arba natūralaus jogurto, palikti 10 minučių, kad šiek tiek suminkštėtų, ir tada suvalgyti.

Rūgštis iš pieno produkto padeda geriau suvirškinti riešutų riebalus ir pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą. Be to, tai sotina labiau nei sausi riešutai.

Kada valgyti ir kaip dažnai

Laikas – maždaug 90-120 minučių prieš miegą. Ne vėliau, nes tada skrandis bus per pilnas miegui. Ne anksčiau, nes tada medžiagos bus jau suvirškinos iki to laiko, kai prasidės naktinis atsistatymas.

Dažnumas – kasdien arba bent 5 kartus per savaitę. Vienas ar du kartai per savaitę neduos jokio efekto. Riešutai veikia ne kaip vaistai – vienkartine doze – o kaip nuoseklus, kasdieninis maistinių medžiagų tiekimas, kuris laikui bėgant keičia organizmo chemiją.

Svarbu dėl Brazilijos riešutų: nors jie labai naudingi dėl seleno, jų negalima valgyti kasdien. Selenas dideliais kiekiais gali būti toksiškas. Vienas riešutas 2-3 kartus per savaitę – tai optimalu. Daugiau – jau rizika.

Ko tikėtis ir per kiek laiko

Aš pastebėjau pirmuosius pokyčius po maždaug dviejų savaičių. Pradėjau geriau miegoti – nežinau, ar tai riešutai, ar tiesiog placebo, bet faktas yra faktas. Atsibudau pailsėjęs, ne toks sustingęs kaip anksčiau.

Po mėnesio – tie tyrimai, kurie parodė cholesterolio kritimą. Gydytojas sakė, kad toks rezultatas per tokį trumpą laiką yra neįprastas, bet galimas, ypač jei žmogus prieš tai visai nevalgė riešutų.

Po trijų mėnesių pakartojome tyrimus. Cholesterolis laikėsi žemai. Trigliceridai – irgi sumažėję. Kraujospūdis – šiek tiek žemesnis nei buvo. Gydytojas pasakė, kad apie statinus kol kas galime pamiršti.

Svarbu suprasti – riešutai nėra stebuklas. Jie neišgydys jau esamos širdies ligos, neatidarys užsikimšusių arterijų, nepakeis visų vaistų. Bet jie gali būti papildoma priemonė, kuri padeda kartu su kitais pakeitimais – mityba, judėjimu, streso valdymu.

Kam reikia būti atsargiems

Prieš pradėdamas šį režimą, pasitariau su gydytoju – ir jums rekomenduoju tą patį. Ypač jei:

Turite alergiją riešutams. Tai akivaizdu, bet svarbu. Medžių riešutų, žemės riešutų ir sėklų alergijos yra skirtingos, todėl jei esate alergiškas vienai grupei, nebūtinai būsite kitai. Bet patikrinti reikia.

Vartojate kraujo skiediklius. Kai kurie riešutai, ypač graikiniai, turi medžiagų, kurios sąveikauja su varfarinu ir kitais antikoaguliantais. Gydytojas turi tai žinoti ir galbūt koreguoti dozę.

Turite skydliaukės problemų. Brazilijos riešutų selenas dideliais kiekiais gali paveikti skydliaukės funkciją. Jei jau turite skydliaukės ligą ar vartojate tiroksino preparatus – būtina konsultuotis.

Turite inkstų problemų. Riešutuose daug kalio ir fosforo, kurie gali kauptis, jei inkstai neveikia pilnu pajėgumu.

Jei nieko iš to neturite – galite pradėti drąsiai. Bet pirma savaitė – stebėkite save. Ar nėra odos reakcijų, virškinimo problemų, keisto jausmo. Jei viskas gerai – tęskite.

Kodėl tai veikia geriau nei daugelis vaistų

Gydytojas man paaiškino vieną svarbų dalyką. Vaistai cholesteroliui – statinai – veikia vieną mechanizmą. Jie blokuoja fermentą kepenyse, kuris gamina cholesterolį. Efektyvu, bet vienpusiška.

Riešutai veikia kitaip. Jie neblokuoja vieno fermento – jie tiekia daugybę medžiagų, kurios palaiko visą sistemą. Antioksidantai, kurie saugo cholesterolį nuo oksidacijos. Amino rūgštys, kurios padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti. Omega rūgštys, kurios mažina uždegimą. Mineralai, kurie reguliuoja širdies ritmą ir kraujospūdį.

Tai ne vieno mygtuko paspaudimas, o visos sistemos palaikymas. Todėl efektas ateina lėčiau, bet yra tvirtesnis ir neturi tokių šalutinių poveikių kaip vaistai.

Žinoma, kartais vaistų reikia – kai rizika per didelė, kai kraujagyslės jau pažeistos, kai cholesterolis danguje. Tada riešutai gali būti papildymas, bet ne pakaitalas. Visada kalbėkitės su savo gydytoju.

Dabar kiekvieną vakarą, prieš eidamas miegoti, suvalgau savo saujelę riešutų su kefyru. Tai tapo tokia pat rutina kaip dantų valymas. Ir kiekvieną kartą prisimenu to gydytojo šypseną, kai jis pamatė mano rezultatus po mėnesio. Kartais paprasčiausi sprendimai yra patys geriausi.