Kaimynas sportuodavo visą gyvenimą. Nesirgo, nesirgė niekuo rimtu. Iki tos dienos, kai ant bėgimo takelio tiesiog sukniubo.
Širdies priepuolis. Penkiasdešimt dveji metai. Jokių išankstinių simptomų – bent jau taip atrodė.
„Simptomai buvo,” vėliau sakė kardiologas. „Tiesiog niekas jų nepastebėjo.”
Kas iš tikrųjų vyksta kraujagyslėse
Aterosklerozė – tai procesas, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalai, cholesterolis ir kitos medžiagos. Formuojasi plokštelės.
Tai vyksta lėtai – mėnesiais ir metais. Palaipsniui kraujagyslė siaurėja. Kraujo teka vis mažiau.
Bet tikras pavojus – ne siaurėjimas. Tikras pavojus – kai plokštelė plyšta.
Plyšusi plokštelė išprovokuoja trombo susidarymą. Trombas gali visiškai užblokuoti kraujagyslę. Jei tai įvyksta širdyje – infarktas. Jei smegenyse – insultas.
Požymiai, kurių negalima ignoruoti
Problema ta, kad daugelis žmonių nieko nejaučia, kol nėra per vėlu. Bet kai kurie signalai vis dėlto yra.
Krūtinės diskomfortas: spaudimas ar skausmas fizinio krūvio metu, praeinantis ramybėje. Tai klasikinis anginos požymis.
Dusulys: jei užlipti į antrą aukštą tapo sunku, nors anksčiau bėgdavote – tai signalas.
Kojų skausmas einant: jei blauzdos skauda vaikščiojant ir skausmas praeina sustojus – tai gali būti periferinių arterijų liga.
Trumpalaikis silpnumas ar tirpimas: ypač vienoje kūno pusėje. Tai gali būti mini-insultas.
„Daugelis žmonių ignoruoja šiuos simptomus,” sakė gydytojas. „Galvoja – senstu, pavargstu. O iš tikrųjų arterijos jau siaurėja.”
Kaip patikrinti
Yra tyrimai, kurie parodo, kas vyksta kraujagyslėse.
Doplerinis ultragarsas – parodo, kaip teka kraujas miego arterijose ir kojų kraujagyslėse. Paprastas, neskausmingas, informatyvus.
Koronarinė angiografija – auksinis standartas širdies arterijoms. Per kateterį leidžiamas kontrastas ir matoma, kur siaurėja.
Kompiuterinė tomografija – dar vienas būdas pamatyti kraujagyslių būklę.
Aukštesnio amžiaus žmonėms, rūkantiems, turintiems diabetą ar padidėjusį cholesterolį – šie tyrimai turėtų būti reguliarūs.
Kaip sulėtinti procesą
Gera žinia – aterosklerozę galima sulėtinti ir net sustabdyti.
Statinai – vaistai, mažinantys cholesterolį ir stabilizuojantys plokšteles.
Rūkymo metimas – vienas galingiausių dalykų, ką galite padaryti savo kraujagyslėms.
Mityba – mažiau gyvūninių riebalų, daugiau daržovių, žuvies, pilno grūdo produktų.
Judėjimas – reguliarus aerobinis aktyvumas pagerina cholesterolio profilį ir kraujotaką.
Svorio kontrolė – kiekvienas papildomas kilogramas apkrauna širdį.
„Aterosklerozė – ne nuosprendis,” sakė gydytojas. „Tai signalas keisti gyvenimą. Ir niekada ne per vėlu pradėti.”
Kaimynas išgyveno. Po reabilitacijos grįžo prie sporto – tik dabar jau su vaistais ir reguliariais patikrinimais.
„Geriau būčiau pradėjęs anksčiau,” sakė jis. „Bet bent jau dabar žinau.”
Rizikos veiksniai, kuriuos galite kontroliuoti
Ne visiems aterosklerozė išsivysto vienodai greitai. Kai kurie veiksniai – nekontroliuojami: amžius, genetika, šeimos istorija.
Bet daugelis – jūsų rankose. Rūkymas, stresas, sėdimas gyvenimo būdas, prasta mityba – visa tai spartina procesą.
„Negalite pakeisti savo genų,” sakė kardiologas. „Bet galite pakeisti viską, kas nuo jų nepriklauso. Ir to dažnai pakanka.”
