Beveik trečdalis prekyboje esančios mėsos yra apdorota cheminėmis priemonėmis — fosfatais, nitratais ar net kalio permanganatu. Skaičius atrodo didelis, bet jį patvirtina ne vienas maisto saugos specialistas. Pati ilgai pirkdavau mėsą tik iš įpročio — iš tos pačios parduotuvės, net nesusimąstydama, ką iš tiesų dedu į krepšį.
„Aš irgi taip darydavau,” ramiai pasakė pažįstama mėsininkė. „Kol pradėjau dirbti šioje pusėje prekystalio.”
Spalva pasako daugiau, nei manote
Pirmas ir paprasčiausias testas — spalva. Kiauliena turėtų būti šviesiai rausva arba ryškiai raudona. Jautiena — nuo ryškiai rausvos iki tamsiai raudonos. Aviena — šviesiai raudona arba sodriai raudona. Pilkšvi atspalviai rodo, kad gedimo procesas jau prasidėjęs.
Riebalai — atskira istorija. Kiaulienos riebalai turi būti balti arba kreminiai, jautienos — kartais gelsvi. Bet jei riebalai rausvi — tai rimtas įspėjimas. Toks atspalvis natūraliai neatsiranda — jį sukelia cheminės priemonės, kurios maskuoja tikrąją mėsos būklę.
„Rožiniai riebalai reiškia, kad mėsa apdorota,” paaiškino ji. „Natūralūs riebalai niekada tokie nebūna. Tai pirmas dalykas, kurį patikrinu.”
Prisilietimo testas — kai pardavėjas leidžia
Šviežia mėsa yra tvirta ir elastinga — paspaudus paviršius greitai grįžta į pradinę padėtį. Jei pirštas palieka ilgai išliekantį įdubimą — mėsa praranda šviežumą. Jei skaidulos lengvai atsiskiria — irimas jau vyksta, net kai spalva dar atrodo priimtina.
Tik ne visur šį testą pavyks atlikti. Kai kuriose parduotuvėse ir mėsos skyriuose pardavėjai neleidžia liesti mėsos — ir tai suprantama dėl higienos. Jei vis dėlto leidžia — visada mūvėkite vienkartines pirštines. Daugelyje prekybos vietų jas rasite šalia fasavimo skyriaus.
„Jei negalite paliesti — žiūrėkite atidžiau,” pridūrė mėsininkė. „Paviršius turi būti sausas, be gleivių, be sulčių klano padėkle.”
Cheminiai triukai, kuriais slepiama tikroji būklė
Kai kurie pardavėjai naudoja karagenino ar fosfatų injekcijas, kad sulaikytų drėgmę ir padidintų svorį. Mėsa atrodo stambesnė, sodresnė — bet tai dirbtinis įspūdis. Kalio permanganatas mažina kvapą, todėl net prastos būklės mėsa kvepia neutraliai.
„Jei mėsa per daug tolygi, per daug tobula — kažkas negerai,” paaiškino ji. „Natūrali mėsa visada turi netobulumų.”
Atidus pirkėjas pasikliauja ne vien išvaizda. Spalva, tvirtumas, riebalų atspalvis ir kvapas kartu — tik visų šių ženklų derinys duoda tikrą vaizdą.
Ką dar pasako prekystalis ir pakuotė
Tinkamas laikymas yra vienas aiškiausių patikimos parduotuvės požymių. Mėsa turi būti atšaldyta, uždengiama ir apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Švarūs padėklai, tvarkingai sudėti gabalai, nedaug susikaupusių sulčių — visa tai rodo discipliną.
Fasuotos mėsos atveju — žiūrėkite galiojimo datą ir pakuotės vientisumą. Jei po plėvele matote daug skysčio ar kondensato — produktas galėjo būti netinkamai laikomas arba pakartotinai šaldytas.
Per ilgai kambario temperatūroje laikyta mėsa kelia pagrįstą atsargumą — net jei atrodo gerai, bakterijos jau gali būti pradėjusios darbą. Patikimos parduotuvės to neleisdavo — šaldymo vitrina veikia nuolat, o pardavėjai nesibodi parodyti temperatūros rodmenų.
Greitas testas prieš perkant
Prieš atiduodant pinigus — trys klausimai sau. Ar spalva atitinka rūšį? Ar riebalai natūralaus atspalvio, be rausvo tono? Ar paviršius sausas ir be gleivių?
Jei bent vienas atsakymas „ne” — eikite prie kito skyriaus ar kitos parduotuvės. Pasirinkimas didelis, o šie trys klausimai apsaugo geriau nei bet koks pardavėjo pažadas. Nuo tada, kai pradėjau tikrinti šiuos dalykus, nė karto neparsivežiau namo mėsos, dėl kurios kitą rytą suabejočiau.
