Vakare langas dar plikas, o iki nakties jį jau puošia tvarkinga romėniška užuolaida. Skamba kaip darbas patyrusiam meistrui. Iš tiesų tai įmanoma per vieną vakarą — ir be jokios ankstesnės siuvimo patirties.
Būkime sąžiningi: keletą tiesių siūlių vis dėlto reikės. Bet ne daugiau ir jokių sudėtingų. Jei moki pervesti siūlą per adatą arba įjungti siuvimo mašiną, susitvarkysi be vargo. Visa kita — matavimas, kirpimas ir tvarkingas surinkimas, o tam patirties nereikia.
Ko prireiks
Pradedama surenkant medžiagas: pagrindinis audinys ir pamušalas pagal lango dydį su nedidele užlaida, siauros medinės skerselės klostėms, apatinė svorio juosta, medinė lentelė tvirtinimui, plastikiniai žiedeliai, tvirtos nailoninės virvelės, „Velcro” juosta, varžteliai su kilpele ir prie audinio derantis siūlas. Nieko reto ar brangaus — didžiąją dalį rasi statybų ar siuvimo prekių skyriuje.
Audinį prieš darbą verta išskalbti ir išlyginti — taip jis vėliau nesusitrauks, o kraštai liks tikslūs. Skerselės turi būti siauros, lentelė šiek tiek platesnė už langą, o virvelės pakankamai tvirtos kasdieniam naudojimui. Du plaunami, išlyginti audiniai — pagrindas, be kurio nė vienas kitas žingsnis nepavyks taip, kaip norisi.
„Maniau, reikės krūvos specialių įrankių, o pakako to, kas jau buvo namie”, — nusijuokė bičiulė, dariusi romanetes pirmą kartą. Didžioji dalis reikmenų — įprastos siuvimo ir tvirtinimo smulkmenos.
Matavimas ir kirpimas
Pločiui prie lango matmens pridedama po keturis–penkis centimetrus kiekvienoje pusėje užlaidoms. Aukščiui — dar dvidešimt penki–trisdešimt centimetrų užbaigimui ir pakabinimui. Pamušalas kerpamas tokio pat dydžio kaip pagrindinis audinys.
Tiesus kraštas, kreida ir matavimo juosta padeda išlaikyti linijas tiesias. Būtent nuo švarių kirpimų priklauso, ar rezultatas atrodys išbaigtas, ar naminis. Kreivai nukirptą audinį vėliau sunku ištaisyti — kiekviena klaida čia keliauja iki pat pabaigos.
„Skubėjau ir nukirpau kreivai — teko pradėti iš naujo”, — atsiduso ta pati bičiulė. Čia geriau du kartus pamatuoti ir tik tada imti žirkles.
Kišenės, virvelės ir tiesa apie siuvimą
Štai vieta, kur prireiks adatos. Audiniai sudedami gerosiomis pusėmis vidun, kruopščiai sulygiuojant kraštus, prasiuvami šonai ir apačia, o viršus paliekamas atviras. Sustorėję kampai nukerpami, tada užvalkalas išverčiamas į gerąją pusę ir išlyginamas plokščiai. Apačioje užlenkiama kišenė svorio juostai ir prisiuvama arti lenkimo linijos.
Atvirkštinėje pusėje kas dvidešimt penki–trisdešimt penki centimetrai pažymimos horizontalios linijos, ir palei jas prisiuvamos siauros juostelės kišenėms skerselėms. Kiekviena kišenė daroma truputį platesnė už skerselę, galai paliekami atviri. Siūlės tiesios ir paprastos — jokių sudėtingų technikų.
Būtent šios kišenės ir suformuoja tvarkingas romėniškos užuolaidos klostes, kai ją keli aukštyn. Nuo to, kaip tolygiai išdėstytos linijos, priklauso, ar klostės guls vienodai, ar kris netvarkingai. Todėl matuojama atidžiai, o siuvama neskubant.
Pakabinimas ir pirmas patraukimas
Per plastikinius žiedelius pravedamos nailoninės virvelės — nuo apačios į viršų, kad išsidėstytų tolygiai. Tada jos pervedamos per lentelėje įsuktas kilpeles ir švelniai patraukiamos, kad klostės susidarytų vienodos. Verta iškart patikrinti, ar virvelės juda sklandžiai — jei kuri stringa, geriau pataisyti dabar, o ne kai užuolaida jau pakabinta.
Lentelė pakabinama virš lango su „Velcro” juosta ar tvirtinimais. Virvelės surišamos vienoje pusėje, paliekant pakankamai ilgio kasdieniam kėlimui.
Ir štai tas momentas: pirmą kartą patrauki virvelę, audinys pakyla dailiomis klostėmis, ir plikas langas staiga tampa jaukus. Tą vakarą supranti — nereikėjo nei meistro, nei kursų. Užteko vieno vakaro, kelių tiesių siūlių ir noro pabandyti.
