Seni sodininkai ruošia šiltnamio lysves ne kaip mes – jie nekasa viso ploto, nekrauna storų mulčiavimo sluoksnių. Vietoj to jie kasa nedideles duobeles kas 30-40 cm ir užpildo jas organika. Į kiekvieną duobelę eina žolė, piktžolės, lapai, senas kompostas. Užberti, palaistyti EM tirpalu – ir viskas. Pavasarį sodinami pomidorai, paprikos, agurkai – šaknys iškart suranda maisto zonų, augalai auga stiprūs ir duoda didesnį derlių. Paprastas, greitas, efektyvus.

Kodėl neverta kasti viso šiltnamio

Daugelis sodininkų kiekvieną pavasarį kasinėja visas lysves – 20-30 cm gilumoje. Tai sunkus darbas, kuris ne visada apsimoka.

Kasimas sutrikdo dirvožemio struktūrą. Viršutinis derlingas sluoksnis patenka į apačią, o nesubrendęs – į viršų. Naudingos bakterijos ir grybai patiria stresą. Žemės kirminai ir kiti organizmai žūva.

Seni kaimiečiai žinojo geriau. Jie kasdavo tik ten, kur reikia – ten, kur bus sodinami augalai. Tarp šių vietų dirvožemis lieka nepaliestas, gyvas, dirbantis.

Šis metodas vadinamas „zoninis” arba „taškinis” tręšimas. Jis sutaupo laiką, išsaugo dirvožemio gyvybę ir duoda geresnį rezultatą.

Seno kaimo metodas su duobelėmis

Metodas labai paprastas, bet reikia suprasti logiką.

Pagrindinė idėja:

Vietoj viso šiltnamio kasimo darome maistinių medžiagų „kišenes” ten, kur bus sodinami augalai. Kiekvienas pomidoras, paprika ar agurkas gauna savo organinę duobelę, pilną maisto. Šaknys natūraliai ją suranda ir maitinasi visą sezoną.

Kodėl tai veikia:

Organika duobelėje lėtai skyla ir tiekia maistą ilgai. Mikroorganizmai aktyvuodami ten, kur reikia – prie šaknų. Nereikia tręšti visą vasarą. Augalai stiprūs, sveiki, produktyvūs.

Kam tinka:

Pomidorams, paprikoms, agurkams, baklažanams – visoms kultūroms, kurios sodinamos retai, 40-60 cm atstumu viena nuo kitos.

Žingsnis 1: Rudeninis valymas ir žaliųjų trąšų sėjimas

Pradedame rudenį, kai jau nuimtas derlius.

Kas reikia padaryti rudenį:

Išvalykite šiltnamį – pašalinkite visas augalų virš­ūnes, šaknis, piktžoles. Visa tai išnešite iš šiltnamio arba sudeginkite, jei buvo ligų. Nepalikite užteršto organinio materail­o.

Dabar reikia apsispręsti – ar sėsite žaliąsias trąšas, ar ne.

Variantas A: Su žaliosiomis trąšomis (rekomenduojama)

Iškasite nedideles duobeles kas 30-40 cm, maždaug 10 cm skersmens, 15-20 cm gylio. Jos bus jūsų būsimos maistingos zonos.

Į kiekvieną duobelę suberkite:

• Saują žalios žolės ar piktžolių
• Saują lapų
• 2-3 šaukštus seno komposto
• 1 šaukštą vermikomp­osto (jei turite)

Užberkite šiek tiek žemių, kad organika būtų paslėpta. Tada į kiekvieną duobelę įberkite po saujelę miežių arba kviečių grūdų. Užberkite 2-3 cm žemių.

Kodėl sėjamos grūdinės kultūros:

Miežiai ir kviečiai šaknimis gerina dirvožemio struktūrą. Jų šaknys kuria kanalus, kuriuos vėliau naudos pomidorų ir agurkų šaknys. Be to, jie traukia azotą iš oro ir kaupia jį šaknyse. Pavasarį šias šaknis užkasinę gausite nemokamą organinę trąšą.

Variantas B: Be žaliųjų trąšų (greitesnis)

Jei jau vėlu rudenį arba nenorite laukti, tiesiog iškasite duobeles ir užpildykite organika (žr. žingsnį 2). Bet žaliosios trąšos duoda geresnį rezultatą.

Žingsnis 2: Pavasarinis praturtinimas (kovo-balandis)

Pavasarį, prieš 2-3 savaites iki sodinimo, praturtinkite tas pačias duobeles.

Jei rudenį sėjote žaliąsias trąšas:

Nupjaukite užaugusias miežių ar kviečių viršūnes žirnklėmis. Palikite ant žemės arba sudėkite į kompostą. Šaknys lieka žemėje – jos ir yra jūsų trąšos.

Dabar tuose pačiuose taškuose, kur buvo grūdai, iškaskite duobeles iš naujo – maždaug 20 cm gylio, 15-20 cm skersmens.

Jei rudenį nesėjote trąšų:

Tiesiog iškaskite duobeles ten, kur planuojate sodinti – kas 40-50 cm pomidorams ir paprikoms, kas 30-35 cm agurkams.

Užpildymo schema (kiekvienai duobelei):

Apatinis sluoksnis (dugnas):

• 2-3 saijos žalios žolės arba piktžolių
• 1 sauja lapų (jei liko iš rudens)

Vidurinis sluoksnis:

• 3-4 saijos seno, juodo komposto
• 2 saijos vermikomp­osto (jei turite)
• Arba 1 saują paukščių mėšlo (tik gerai išdžiūvusio!)

Viršutinis sluoksnis:

• Užberkite įprasta žeme, kad duobelė būtų beveik pilna
• Palikite 5 cm iki lysvės lygio

Svarbu: Nesuspaudinėkite per stipriai. Organika turi laisvai kvėpuoti.

Žingsnis 3: Biologinis aktyvavimas

Dabar reikia „pažadinti” mikro­organiz­mus duobelėse.

Kas yra EM tirpalas:

EM (Efektyvieji Mikroorganizmai) – tai mišinys naudingų bakterijų, raugo grybelių ir aktinomicetų. Jie pagreitina organikos skilimą ir padaro maistines medžiagas prieinamas augalams.

Galite nusipirkti parduotuvėse („Emochki”, „Baikal EM-1″ ir panašiai) arba pasigaminti patys.

Kaip pasigaminti namų sąlygomis:

Paprasčiausias variantas – fermentuotos žolės ekstrakt­as.

Pripildykite kibirą žalios žolės iki pusės. Užpilkite vandeniu. Pridėkite 1 šaukštą cukraus arba senos uogienės. Uždarykite dangčiu (bet ne hermetiškai). Palikite saulėje 5-7 dienas. Kai pradės kvepėti – tirpalas gotavas.

Prieš naudojimą praskieskite: 1 litras fermentuoto­s žolės į 10 litrų vandens.

Kaip laistyti:

Kiekvieną duobelę palaistykit­e 0,5-1 litru praskiesto EM tirpalo arba žolių ekstrakto. Dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne šlapias.

Palaukite 1-2 savaites prieš sodinant. Šį laiką mikroorganizmai dauginsis ir pradės skaidyti organiką.

Žingsnis 4: Sodinimas į paruoštas duobeles

Po 1-2 savaičių galite sodinti.

Kaip sodinti:

Padarykite mažą duobę tiesiai toje vietoje, kur yra jūsų organinė duobelė. Duobė turi būti šiek tiek didesnė už pomidoro ar paprikos šaknų gumbą.

Įstatykite daigą. Užberkite žeme. Gerai prispaus­kite aplink stiebą.

Pirmasis laistymas:

Palaistykit­e paprastai – po 1-2 litrus kiekvienam augalui. Pirmą savaitę laistykite dažniau, kol augalas įsišaknyja.

Tolimesnis priežiūra:

Per sezoną laistykite paprastai, pagal orų sąlygas. Trąšų beveik nereikės – organinė duobelė tiekia maistą visą vasarą.

Jei augalai labai stipriai auga (per daug lapų, mažai vaisių) – sumažinkite laistymą. Jei lapai šviesėja – vieną kartą palaistykit­e žolinių trąšų tirpalu (1:10).

Kodėl šis metodas veikia geriau nei klasikinis

Sutaupo laiką: Neverta kasti viso šiltnamio. Pakanka 20-30 duobelių. Tai užima 1-2 valandas, ne visą dieną.

Išsaugo dirvožemio struktūrą: Tarp duobelių žemė nepalieč­iama. Čia gyvena žemės kirminai, formuojasi grybų tinklai, veikia natuali ekosistema.

Maisto zonos: Augalų šaknys iškart suranda turtingas organikos vietas. Nenudilsta ieškodamos maisto visuose lysvės kampeliuose.

Mikroorganizmų veikla: EM tirpalas ir organika sukuria „įkrautą reaktorių” – ten aktyviai veikia bakterijos, kurios tieka maistą augalams visą sezoną.

Mažiau ligų: Nesuspaustas, gyvas dirvožemis geriau drenuoja­ si. Šaknys nekemša, negenda. Augalai sveikesni.

Didesnis derlius: Stiprios šaknys = stiprūs augalai. Stiprūs augalai = daugiau vaisių. Paprasta logika, kuri veikia.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klaida: Per gili duobelė

Nereikia kasti 40-50 cm gilumo. Pakanka 20 cm. Organika turi būti viršutiniame, šiltame sluoksnyje, kur aktyvūs mikroorganizmai.

Klaida: Šviežias mėšlas

Niekada nedėkite šviežio gyvulių ar paukščių mėšlo. Jis gali nudeginti šaknis. Naudokite tik gerai išdžiūvusį (1-2 metų) arba kompostuotą.

Klaida: Perdaug organikos

Nereikia prikimšti duobelės iki viršaus. Optimalu – apie pusė duobelės organikos, pusė žemių. Kitaip gali susidaryti anaerobinės sąlygos ir organika pus.

Klaida: Sodinimas iš karto po užpildymo

Palaukite 1-2 savaites. Organika pradeda skaidytis ir išskiria šilumą. Jei iš karto sodinsite – šaknys gali nukentėti.

Klaida: Organika ant paviršiaus

Viskas turi būti užkasta. Ant paviršiaus palikta organika džiūsta, traukia erkutes, kenkėjus.

Klaida: Per mažas atstumas tarp duobelių

Pomidorams reikia 40-50 cm, agurkams 30-35 cm. Jei per tankiai – augalai konkuruos dėl maisto ir šviesos.

Papildomi patarimai patyrusiems

Jei dirvožemis labai išsekęs:

Pirmaisiais metais padarykite duobeles didesnes – 25-30 cm gylio, pridėkite daugiau komposto. Arba tarp organinių duobelių papildomai užsėkite žaliąsias trąšas ištisai – garstyčias, facelijas.

Jei turite daug laiko:

Rudenį užpildykite duobeles organika, pavasarį pridėkite dar viena sluoksnį. Dvigubas praturtini­mas duoda dar geresnį efektą.

Jei neturite vermikomp­osto:

Nieko baisaus. Naudokite tik įprastą kompostą ir žolę. Rezultatas vis tiek bus geras, tik šiek tiek lėtesnis.

Jei šiltnamis mažas:

Metodas puikiai veikia ir 3×6 m šiltnamyje. 15-20 duobelių užteks 15-20 augalų. Tai optimalu nedideliam šeimos poreikiui.

Jei norite eksperime­ntuoti:

Į skirtingas duobeles dėkite skirtingą organiką ir stebėkite rezultatus. Pavyzdžiui: vienoje – tik žolė, kitoje – žolė su kompostu, trečioje – kompostas su vermikomp­ostu. Po sezono pamatysite, kas veikia geriausiai jūsų sąlygomis.

Rezultatai ir palyginimas

Mano patirtis:

Naudoju šį metodą trečius metus. Pirmus du metus dar kasdavau visą šiltnamį rudenį. Dabar – tik duobeles.

Kas pasikeitė:

Pavasarį paruošimas užima 2 valandas vietoj 6-8. Pomidorai pradeda žydėti 1 savaitę anksčiau. Per sezoną tręšiu 1-2 kartus vietoj 5-6. Derlius padidėjo maždaug 20-30 procent­ų (grubiai, nesvėriau tiksliai).

Kaimynų patirtis:

Keli kaimynai perėmė metodą po to, kai pamatė rezultatus. Visi patvirtina – mažiau darbo, geresni augalai, didesnis derlius.

Ar verta bandyti:

Jei turite šiltnamį ir norite sutaupyti laiko bei gauti geresnį derlių – verta išbandyti bent pusę šiltnamio. Palyginsite su įprastu metodu ir pamatysite skirtumą patys.

Santrauka: metodas žingsnis po žingsnio

Rudenis (spalio mėnuo):

• Išvalykite šiltnamį
• Iškaskite duobeles kas 30-40 cm
• Užpildykite organika
• Pasėkite miežius ar kviečius

Pavasaris (kovas-balandis):

• Nupjaukite žaliąsias trąšas
• Iškaskite duobeles tose pačiose vietose
• Užpildykite organika sluoksniais
• Palaistykit­e EM tirpalu
• Palaukite 1-2 savaites

Gegužė:

• Sodinkite pomidorus, paprikas, agurkus į duobeles
• Laistykite paprastai
• Mėgaukitės mažiau darbo ir didesniu derliumi

Paprastas, efektyvus, patikrintas. Senų kaimų išmintis, kuri veikia ir šiandien.