Močiutė bulves visada suveždavo į tamsų sandėliuką ir liepdavo man patikrinti kiekvieną gumbą, prieš sudedant. Tada nesupratau, kam tiek rūpesčio.
— Viena supuvusi patraukia paskui save visą dėžę, — sakydavo ji, atidėdama į šoną įtartinus gumbus. — Geriau tą vieną suvalgyk iškart.
Tik vėliau supratau, kad ji buvo teisi. Bulvių laikymas bute prasideda ne nuo dėžės, o nuo atrankos.
Sveika bulvė — pusė sėkmės
Laikymui tinka tik tvirti gumbai su nepažeista luobele, be įpjovimų, sumušimų ar minkštų vietų. Toks atsargumas mažina puvimo plitimą tarp likusiųjų.
Bulves su defektais reikėtų sunaudoti pirmiausia — jos genda greičiausiai. Kiekvieną gumbą apžiūrėk gerame apšvietime: tvirtumas, vienoda spalva, jokio pelėsio.
Nuvalyti, bet neplauti
Prieš sudedant birią žemę nuvalyk minkštu šepečiu, o luobelėms leisk visiškai išdžiūti. Plauti nereikėtų — paviršiaus drėgmė tik pagreitina gedimą.
Su gumbais elkis kuo švelniau, kad neįbrėžtum luobelės. Įbrėžta vieta — tai atviros durys puvimui.
Vėsu, tamsu, sausa
Geriausiai bulvės laikosi vėsioje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo radiatorių, orkaitės ir tiesioginių saulės spindulių. Pastovi temperatūra lėtina daigus ir saugo nuo drėgmės netekimo.
Bute tinka sandėliukas, uždara spintelė ar pavėsinga balkono kertė — jei ten neatšąla ir staiga nepašyla. Šviesoje bulvės žaliuoja ir ima dygti, tad tamsa čia svarbiausia.
— O tamsoje jos tarsi miega, — juokdavosi močiutė. — Šviesoje pabunda ir leidžia daigus.
Medinė dėžė ir laikraštis
Medinė dėžė — tvirta, orui laidi talpa, kuri palaiko cirkuliaciją ir sumažina spaudimą gumbams. Tarp sluoksnių galima pakloti švaraus, sauso popieriaus, kad sugertų drėgmės perteklių.
— Nekrauk iki viršaus, — patarė ūkininkas, jau seniai laikantis bulves tokiu būdu. — Bulvei reikia kvėpuoti. Perpildyta dėžė ima „prakaituoti”.
Popierių verta rinktis paprastą, be ryškaus spaudos dažo, o dėžę statyti ne tiesiai ant šaltų grindų.
Vienas gumbas gali sugadinti visus
Net puikiai sudėtos bulvės neišsilaikys be patikros. Kas savaitę ar dvi apžiūrėk atsargą: minkštos vietos, dygimas, pelėsis ar puvinys — ženklas veikti tučtuojau.
Bet kurį įtartiną gumbą pašalink nedelsdamas. Būtent to močiutė ir mokė: vienas supuvęs greitai patraukia paskui save visą dėžę, o kelios sekundės prie lentynos išsaugo derlių ilgiems mėnesiams.
