Naujausios analizės duomenimis, apie 71 % moterų maždaug prieš mėnesį iki širdies smūgio praneša apie bent vieną įspėjamąjį simptomą, dažniausiai neįprastą, nuolatinį nuovargį, kuris dažnai lydi dusulį, virškinimo sutrikimus ar lengvą diskomfortą krūtinėje. Šie simptomai dažnai skiriasi nuo klasikinio spaudžiančio skausmo krūtinėje ir yra lengvai ignoruojami. Objektyvus žvilgsnis į šiuos prodrominius požymius kelia klausimų apie jų atpažinimą, laiku nustatymą ir praleistas galimybes imtis ankstesnių intervencinių priemonių.
Ką reiškia 71 % skaičius ir iš kur jis kilęs
Pateiktas skaičius „71 % moterų“ reiškia moterų, patyrusių širdies smūgį, dalį tam tikrame tyrime, kurios retrospektyviai pranešė apie bent vieną prodrominį simptomą – pvz., nepaaiškinamą diskomfortą krūtinėje, neįprastą nuovargį, dusulį, širdies plakimą ar miego sutrikimus – per kelias savaites ar mėnesius iki įvykio.
Tyrėjai pažymi, kad paplitimo įvertinimai skiriasi (kai kuriose kohortose jie sudaro maždaug 41–59 %), taigi 71 % tikriausiai atspindi konkrečias imties charakteristikas ir metodiką.
Skirtumai tarp retrospektyvaus prisiminimo ir perspektyvinio stebėjimo, simptomų apibrėžimų ir gyventojų demografijos sudaro kintamumą.
Šie pačių respondentų nurodyti ryšiai rodo, kad didesnis informuotumas yra naudingas, tačiau jie nesudaro galutinės prognozinės vertės visose populiacijose.
Dažni prodrominiai simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Remiantis paplitimu ir tyrimo apribojimais, dėmesys kreipiamas į specifinius simptomus, kurie dažniausiai pasireiškia prieš miokardo infarktą. Stebėjimo duomenys rodo, kad apie 68–70 % prodrominių atvejų pasireiškia nepaaiškinamas krūtinės skausmas arba sunkumo jausmas.
Dažnai prieš kelias savaites prieš tai pasireiškia nuolatinis, neįprastas nuovargis. Dusulys ir širdies plakimas dažnai pasireiškia kartu su diskomfortu krūtinėje arba be jo.
Miego sutrikimai, virškinimo sutrikimai, pykinimas ir deginimo pojūtis krūtinėje taip pat pastebimi prieš mėnesį iki įvykių. Laikas skiriasi: dalinis arterijų užsikimšimas paprastai sukelia simptomus per savaitę, o visiškas užsikimšimas gali sukelti simptomus prieš mėnesį ar daugiau.
Sąmoningumas padeda laiku teikti pagalbą ir užtikrinti bendruomenės pasirengimą.
Kaip simptomai skiriasi moterims ir vyrams
Dažnai priešširdies priepuolio simptomai pasireiškia skirtingai priklausomai nuo lyties: nors krūtinės skausmas išlieka dažniausiai pasitaikantis simptomas abiejų lyčių atstovams, moterims dažniau pasireiškia platesnis netipinių simptomų spektras – nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, dusulys, virškinimo sutrikimai, pykinimas, nerimas ir atspindžiai skausmai nugaroje ar žandikaulyje, kurie dažnai klaidingai priskiriami ne širdies priežastims.
Duomenys rodo, kad moterys dažniau ir vienu metu praneša apie prodrominius simptomus, o tai gali užtrukti diagnozavimą ir gydymą.
Vyrai patiria daugiau įvykių, tačiau moterys susiduria su didesniu mirtingumu po įvykio.
Klinikų gydytojai ir slaugytojai turėtų teikti pirmenybę atidžiam netipinių simptomų vertinimui ir patvirtinti pranešamus simptomus, kad būtų galima laiku nustatyti diagnozę ir pagerinti
Kai atsiranda simptomai: nuo kelių dienų iki kelių savaičių iki širdies priepuolio
Subtilūs pokyčiai, pastebimi kelias dienas ar savaites prieš infarktą, gali būti labai svarbūs: daugelis pacientų patiria prodrominius simptomus – nepaaiškinamą diskomfortą krūtinėje, neįprastą nuovargį, dusulys, širdies plakimas, miego sutrikimai arba virškinimo sutrikimai/pykinimas – gerokai prieš ūminį įvykį, o tyrimai rodo, kad prodrominių simptomų dažnis yra apie 41–59 %.
Tyrimai rodo, kad sunkumas krūtinėje yra labiausiai paplitęs simptomas; vieno tyrimo duomenimis, jį nurodė 68 % respondentų. Laikas dažnai koreliuoja su užsikimšimo sunkumu: dalinis užsikimšimas dažniau sukelia simptomus prieš savaitę, o visiškas užsikimšimas gali sukelti simptomus prieš mėnesį ar ilgiau. Moterys dažniau nurodo prodrominius simptomus, įskaitant miego sutrikimus ir ne krūtinės skausmus, todėl reikia atidžiai juos įvertinti.
Kokie simptomai dažniausiai yra nepastebimi
Dažnai nepastebimi keli subtilūs simptomai, kurie pasireiškia prieš moterims ištinkant širdies priepuolį ir yra klaidingai laikomi nesusijusiais su širdimi; neįprastas nuovargis, naujos miego problemos ir virškinimo sutrikimai arba diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje paprastai pasireiškia prieš kelias dienas ar savaites ir gali būti vieninteliai įspėjamieji požymiai.
Tyrimai rodo, kad nuovargis prieš renginį paveikia maždaug pusę iki dviejų trečdalių moterų; nauji nemigos ar fragmentuoto miego atvejai moterims pasitaiko dažniau nei vyrams.
Pykinimas ar refliukso tipo diskomfortas pasireiškia daugiau nei pusėje atvejų ir dažnai klaidingai priskiriamas skrandžiui.
Dusulys be krūtinės skausmo, šaltas prakaitas, galvos svaigimas ar apsvaigimas, ypač kartu su minėtais simptomais, yra prodrominiai požymiai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Širdies priepuolio atskyrimas nuo panikos priepuolio ar kitų priežasčių
Subtilūs, prodrominiai simptomai, apie kuriuos moterys praneša – nepaaiškinamas nuovargis, miego sutrikimai, virškinimo sutrikimai – gali imituoti nerimą ar kitas neširdies ligas, todėl norint atskirti širdies ligas nuo neširdies ligų reikia atidžiai stebėti simptomų pobūdį, trukmę ir susijusius požymius.
Panikos priepuoliai paprastai pasireiškia trumpais, staigiais intensyvaus baimės epizodais, kuriuos lydi hiperventiliacija ir lokalizuotas krūtinės skausmas; prodrominis arba ūmus širdies skausmas dažniausiai pasireiškia spaudimu, suspaudimu arba sunkumu, kuris gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų ir plisti į rankas, kaklą, žandikaulį, nugarą arba skrandį.
Dusulys sutampa, tačiau kartu pasireiškiantis šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas, alpimas arba pasikartojantis ilgalaikis diskomfortas rodo širdies sutrikimus ir reikalauja skubaus ištyrimo.
Ką daryti iš karto, jei pastebite įspėjamuosius ženklus
Jei atsiranda naujas ar stiprėjantis diskomfortas krūtinėje, nepaaiškinamas dusulys ar kiti nerimą keliantys simptomai, būtina nedelsiant imtis veiksmų, nes ankstyvas gydymas riboja širdies pažeidimus.
Stebėtojas turėtų nedelsdamas iškviesti greitąją pagalbą. Jei asmuo yra sąmoningas ir neturi alergijos, rekomenduokite kramtyti 300 mg aspirino, kol laukiama pagalbos.
Leiskite asmeniui sėdėti arba gulėti patogiai, atlaisvinkite spaudžiančius drabužius ir ramiai nuraminkite, kad sumažintumėte širdies apkrovą. Stebėkite kvėpavimą ir reakciją.
Jei asmuo nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, pradėkite gaivinti ir, jei turite, panaudokite AED, tęskite tol, kol atvyks profesionalai.
Nenuvertinkite neaiškių prodrominių požymių; kreipkitės į gydytoją kuo anksčiau, kad išvengtumėte ligos paūmėjimo.
Rizikos veiksniai, dėl kurių prodrominiai simptomai kelia didesnį susirūpinimą
Esant žinomiems simptomams, tam tikri klinikiniai ir demografiniai veiksniai padidina tikimybę, kad prodrominiai simptomai rodo besivystančią koronarinę ligą, o ne gerybines priežastis
Hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, ankstesnė koronarinė liga, dabartinis rūkymas, nutukimas ir fizinis pasyvumas didina tikimybę, kad nepaaiškinamas diskomfortas krūtinėje, naujas nuovargis ar dusulys gali būti ūminio įvykio pranašai.
Moteriškos specifikos veiksniai – preeklampsija, nėštumo cukrinis diabetas, ankstyva menopauzė arba estrogeno netekimas – sustiprina susirūpinimą, kai pasirodo netipiniai prodromai.
Amžius virš 40 metų, šeimos istorija, susijusi su ankstyva koronarine liga, ir uždegiminės ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė) dar labiau padidina riziką.
Daugialypiai, progresuojantys arba susikaupę prodrominiai simptomai šiomis aplinkybėmis reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Kaip skiriasi reagavimas į ekstremalias situacijas ir jų pasekmės pagal lytį
Dažnai reagavimo į ekstremalias situacijas modeliai ir trumpalaikiai rezultatai skiriasi pagal lytį, o moterys pasižymi skirtingais simptomų profiliais, pagalbos ieškojimo elgsena ir mirtingumo rizika.
Duomenys rodo, kad maždaug 70 % širdies priepuolių pasitaiko vyrams, tačiau moterims metinis mirtingumas yra didesnis.
Moterys dažniau praneša apie prodrominius simptomus prieš kelias savaites ar mėnesius iki simptomų pasireiškimo ir dažnai kartu patiria mažiau tipiškus požymius – nuovargį, miego sutrikimus, pykinimą, nugaros ar žandikaulio skausmą, nerimą.
Iš skubios pagalbos iškvietimų įrašų matyti, kad daugelis pagalbos kreipiasi per mėnesį iki suėmimo; dažniausiai skundžiamasi kvėpavimo sutrikimais.
Šios lyties specifikos pasireiškimai daro įtaką atpažinimui, triažui ir savalaikiam gydymui, prisideda prie rezultatų skirtumų ir išryškina neatitikimus skubios pagalbos teikimo srity
Strategijos, kaip sumažinti širdies priepuolio riziką, ir kada kreiptis į gydytoją
Pripažįstant, kaip lyties skirtumai veikia atpažinimą ir rezultatus, prevencija ir laiku atliekamas medicininis patikrinimas tampa kitais prioritetais. Strategijos sutelktos į nustatymą ir keitimą: praneškite gydytojui apie staigų, nepaaiškinamą nuovargį – dažną prieš įvykius; kreipkitės dėl skubaus įvertinimo dėl diskomforto krūtinėje, naujo dusulio, nuolatinio virškinimo sutrikimo, galvos svaigimo ar šalto prakaito.
Sumažinkite riziką metę rūkyti (per metus sumažėja koronarinė rizika ~44–50 %), kontroliuodami kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį vaistais ir gyvenimo būdu, taip pat nuo maždaug 40 metų reguliariai lankydamiesi rizikos vertinimuose. Siekiant sumažinti ligos tikimybę, rekomenduojama 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinė veikla, širdžiai palanki mityba, svorio kontrolė ir alkoholio bei perdirbtų maisto produktų vartojimo ribojimas.
