Darbo aplinkoje retai kas meluoja akivaizdžiai. Kur kas dažniau žmonės nutyli, švelnina, išsisuka ar stengiasi sukurti kitokį įspūdį. Neverbaliniai signalai gali parodyti, kad žmogus jaučia stresą, baimę, spaudimą ar vidinį konfliktą. Tai nereiškia, kad jis meluoja, tačiau gali būti ženklas, kad reikia įsiklausyti.

Svarbiausia: nė vienas ženklas nėra melo įrodymas. Jie veikia tik kaip emocinės įtampos indikatoriai, kurie kartu su kontekstu padeda suprasti situaciją.

1. Atsitraukimas ir kūno pasukimas į šoną

Žmogus, kuris jaučiasi nepatogiai, dažnai nesąmoningai didina atstumą. Tai gali būti vienas žingsnis atgal, pasisukimas šonu, nuolatinis orientacijos keitimas, rankų slėpimas už kūno ar kišenėse. Toks elgesys rodo norą sumažinti įtampą ar atsiriboti nuo temos, kuri kelia stresą.

2. Mikroekspresijos ir veido asimetrija

Tikros emocijos išsprūsta greitai – sekundės daliai. Kai žmogus bando jas slėpti, veide gali atsirasti vos pastebimų asimetrijų: vieno antakio pakilimas, trumpas skruosto trūkčiojimas, viena akimi stipresnis primerkimas. Jei šios išraiškos prieštarauja tuo metu tariamiems žodžiams, tai ženklas, kad emocija neišsakyta.

3. Per daug teatrališkos emocijos

Kai emocija suvaidinta, ji būna pernelyg stipri, per ilga arba neatitinka konteksto. Tai gali būti įtemptai išlaikoma šypsena, perdėtas antakių pakėlimas, per dideli gestai, kurie labiau primena reakciją „iš vadovėlio“ nei spontanišką jausmą. Tai dažnai rodo norą įtikinti, o ne natūraliai reaguoti.

4. Balso įtampa ir tono pokyčiai

Įtampa dažnai girdisi greičiau nei matosi. Žmogus gali staiga pakelti toną, kalbėti per greitai arba per lėtai, daryti neįprastas pauzes, monotoniškai kartoti frazes. Balsas gali drebėti, o tembras – kisti. Toks balso pokytis nebūtinai melas, bet rodo didesnę vidinę apkrovą.

5. Savęs raminimas ir rankų slėpimas

Kai kūnas bando nusiraminti, įsijungia automatiniai prisilietimai: kaklo trynimas, nosies palietimas, smakro glostymas, marškinėlių tampymas. Rankos gali būti slėpiamos kišenėse, po stalu ar už daiktų. Šie gestai rodo stresą ir emocinį diskomfortą, kuris sustiprėja, kai žmogus jaučiasi spaudžiamas.

6. Gestų ir kalbos nesutapimas

Normalu, kai rankų judesiai ir kalba dera. Jei gestai vėluoja, prasideda ir nutrūksta, neatitinka tono ar semantikos, tai rodo, kad žmogus daugiau kontroliuoja savo elgesį nei natūraliai reiškia mintis. Toks nesinchroniškumas dažnai atsiranda, kai žmogus bando „pateikti versiją“, o ne spontaniškai pasakoti.

7. Per daug kontroliuojamas elgesys

Kai žmogus bijo būti demaskuotas arba labai stengiasi pasirodyti tobulas, jis gali „užšalti“. Veidas tampa pernelyg simetriškas, balsas – stabilus, judesiai – minimalūs. Šypsena trunka per ilgai, frazės kartojamos, o kūnas atrodo sustingęs. Tai rodo didelį vidinį stebėjimą ir norą neatskleisti per daug.

Svarbiausia taisyklė

Neverbalika nerodo melo. Ji rodo emociją. Stresą. Nerimą. Vidinį konfliktą.

Melą galima įtarti tik tada, kai keli požymiai pasikartoja kartu, neatitinka žmogaus įprasto elgesio, prieštarauja žodiniam turiniui ir išlieka visos sąveikos metu.