Daugelis mano, kad žiemą sodas ilsisi ir jam nieko negresia. Tačiau būtent šaltuoju metų laiku medžių šaknys patiria vieną didžiausių pavojų – puvimą dėl permirkusio dirvožemio. Jei jūsų sklype vanduo linkęs kauptis, verta imtis priemonių dar prieš žiemą.
Kodėl šaknys pūva žiemą
Problema ne šaltis, o vanduo. Kai dirvožemis permirksta ir vanduo neturi kur nutekėti, šaknys atsiduria aplinkoje be deguonies. Tokiomis anaerobinėmis sąlygomis pradeda veistis puvimą sukeliantys mikroorganizmai – dažniausiai tai Phytophthora genties patogenai, kurie ypač aktyvūs drėgnose, vėsiose sąlygose.
Situaciją blogina užšalimo ir atšilimo ciklai. Žiemą sniegas tirpsta, vanduo susirenka, tada vėl užšąla – ir šaknys lieka įkalintos ledo ir vandens mišinyje. Pavasarį tokį medį galite rasti jau be gyvybės ženklų.
Ypač pažeidžiami jauni vaismedžiai – obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios. Jų šaknų sistema dar sekli ir neišsivysčiusi, todėl negali pasiekti gilesnių, geriau drenuojamų dirvožemio sluoksnių. Sodinukai, pasodinti tą patį rudenį, rizikuoja labiausiai. Taip pat kenčia medžiai, augantys molingame, sunkiai pralaidžiame dirvožemyje.
Pirmas būdas: pagerinkite drenažą
Jei jūsų sklype po lietaus ar sniego tirpimo kaupiasi balos, tai aiškus ženklas – drenažas nepakankamas.
Paviršinis nuolydis. Paprasčiausias sprendimas – suformuoti lengvą nuolydį nuo medžio kamieno. Dirvožemis aplink medį turi būti šiek tiek aukščiau nei aplinkinė teritorija, kad vanduo natūraliai nutekėtų į šonus.
Seklūs grioveliai. Jei vanduo vis tiek kaupiasi, iškaskite negilius (15–20 cm) griovius, nukreipiančius vandenį nuo šaknų zonos į žemesnę sklypo vietą.
Drenažo vamzdžiai. Rimtesniais atvejais padės požeminiai perforuoti vamzdžiai, apgaubti žvyru. Jie surenka perteklinį vandenį ir nuveda jį toliau nuo medžių. Tai vadinamasis prancūziškas drenažas – senas, patikimas metodas.
Antras būdas: pagerinkite dirvožemio struktūrą
Molinis dirvožemis laiko vandenį kaip kempinė. Jei jūsų sklype tokia žemė, verta ją pagerinti.
Kompostas. Subrendęs kompostas pagerina bet kokio dirvožemio struktūrą – molingą padaro pralaidesnį, smėlingą – geriau laikantį drėgmę. Įmaišykite jį į viršutinį 20–30 cm sluoksnį aplink medį.
Stambus smėlis ar žvyras. Labai tankiame molyje kompostui talkina stambesnės dalelės – jos sukuria poras, per kurias gali nutekėti vanduo.
Svarbu dirbti atsargiai, kad nepažeistumėte šaknų. Geriau atlikti kelis mažus įmaišymus skirtingose vietose nei iškart giliai kasti visą šaknų zoną.
Trečias būdas: mulčiuokite ir apsaugokite
Mulčias – vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų apsaugoti medžių šaknis žiemą.
Kaip veikia. 8–10 cm organinio mulčio sluoksnis izoliuoja dirvožemį nuo staigių temperatūros pokyčių. Šaknų zona mažiau užšąla, o pavasarį greičiau atšyla. Be to, mulčias reguliuoja drėgmę – sugeria perteklių ir lėtai atiduoda, kai dirvožemis išdžiūsta.
Ką naudoti. Tinka šiaudai, medžio drožlės, pušų žievė, lapai ar kompostas. Svarbu, kad medžiaga būtų organiška ir leistų orui cirkuliuoti.
Kaip dėti. Mulčią paskleiskite tolygiai aplink medį, bet palikite 5–10 cm tarpą nuo kamieno. Mulčias, prilipęs prie kamieno, sukuria drėgną aplinką, kurioje gali pradėti pūti žievė.
Papildoma apsauga kritiniais momentais
Jei prognozuojamas stiprus sniego tirpimas ar liūtys, kai dirvožemis jau prisotintas vandens, galima laikinai uždengti šaknų zoną plėvele ar kita nepralaidžia danga. Ji nukreips kritulius į šonus.
Tik nepamirškite dangos nuimti, kai krituliai liausis – ilgalaikis uždengimas taip pat kenkia, nes neleidžia dirvožemiui kvėpuoti.
Kada kreiptis pagalbos
Jei medis jau rodo puvimo požymius – lapai anksčiau nukrito, šakos džiūsta, žievė tamsėja ir minkštėja prie pagrindo – situacija rimta. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su arboristais ar sodų specialistais. Kartais medį dar galima išgelbėti, bet reikia profesionalaus įvertinimo.
Prevencija visada lengvesnė nei gydymas. Keli paprasti darbai rudenį gali išsaugoti medžius, kuriuos auginote dešimtmečius.
