Petrų sėjos laikas žiemai priklauso nuo vietos nakties temperatūros ir sėklų savybių. Petrus turėtų būti sėjami pakankamai vėlai, kad išvengtų daigumo šiltuoju metų laiku, bet pakankamai anksti, kad šaknys spėtų įsitvirtinti prieš gilius šalčius, paprastai kai nuolatinė nakties temperatūra siekia −2 iki −3 °C. Tinkamai paruošti, gerai nusausinti lysvės ir sekli sėja leidžia natūraliai šaltai stratifikacijai nutraukti ramybės būseną pavasarį, tačiau dirvožemio, mikroklimato ir prognozių niuansai verčia atidžiau išnagrinėti tikslų laiką.
Kodėl žiemą sėjamos petražolės gali būti naudingos jums
Praktiškai žiemą sėjamos petražolės gali sutrumpinti laukimo laiką, kol bus galima gauti šviežių lapų, nes pavasarį augalai jau bus įsitvirtinę. Stebėjimai rodo, kad, palyginti su sėjimu pavasarį, tipinis pranašumas yra dvi–tris savaites, nes peržiemojusios sėklos sudygsta, kai temperatūra tai leidžia.
Šis metodas tinka sodininkams, kurie nori greičiau aprūpinti šeimas ar bendruomenes, su sąlyga, kad jie sutinka su kintamais rezultatais. Rizika apima netinkamu laiku sudygusius daigus dėl šiltų rudens orų ir nuostolius dėl vėlyvų šalnų ar netipiškų drėgmės ekstremumų.
Sėkmingas taikymas priklauso nuo kruopštaus vietos pasirinkimo ir minimalaus įsikišimo po sėjos, pabrėžiant paslaugų orientuotą planavimą ir rizikos suvokimą.
Tinkamo sėjos laiko pasirinkimas
Rudenį artėjant nuolatiniam šalčiui, sodininkai turėtų pasirinkti petražolių sėjos laiką pagal tikrųjų žiemos sąlygų pradžią, o ne pagal kalendoriaus datą.
Tyrimai rodo, kad sėjos sėkmė užtikrinama, kai naktys pradeda šalti ir nakties temperatūra nukrinta iki −2 iki −3 °C, o dirvos paviršius padengia matoma pluta. Sėkite kuo vėliau, kiek įmanoma, per tipišką spalio vidurio – lapkričio vidurio laikotarpį, kad sumažintumėte per ankstyvo sudygimo tikimybę šiltu oru.
Stebėtojai pažymi, kad sudygimas trunka 2–4 savaites, todėl vėlesnis sėjimas sumažina šalčio riziką. Atidus vietos temperatūros tendencijų ir neseniai įvykusių neįprastų šiltų ar šaltų reiškinių stebėjimas padeda priimti sprendimą, kuris atitiktų namų ūkio ir bendruomenės poreikius.
Geriausias sklypo paruošimas ir dirvožemio pasirinkimas
Nustačius sėjos laiką pagal nuolatinio šalčio pradžią, dėmesys nukreipiamas į sodinimo vietos pasirinkimą ir paruošimą, siekiant maksimaliai padidinti žiemojimo išgyvenamumą ir pavasario augimą.
Stebėjimai rodo, kad geriausia rinktis saulėtas, gerai nusausintas pakeltas lysves, kurios sulaiko apsauginį sniegą ir išvengia užmirkimo.
Dirvožemio tyrimai padeda atlikti koregavimus: neutralios arba šiek tiek šarminės pH ir derlingos priemolingos dirvos yra tinkamiausios.
Prieš sėją įmaišykite gausiai gerai supuvusio komposto arba mėšlo, kad pagerintumėte struktūrą ir mikrobiologinę veiklą, neskatindami greito daigumo.
Venkite sėti ten, kur anksčiau buvo auginami herbicidams jautrūs arba ligoms linkę augalai; rinkitės sklypus, kuriuose anksčiau buvo auginami svogūnai, bulvės, pomidorai arba kopūstai, kad sumažintumėte kenkėjų pernešimą.
Paruošimas pabrėžia stabilumą ir maistingumą pavasario daigumui.
Sėjos technika ir priežiūra žiemą
Prasidėjus nuolatiniam paviršiaus užšalimui, sėjos technika sutelkta į tai, kad petražolių sėklos žiemą išliktų neaktyvios, bet būtų paruoštos greitam pavasario daigumui.
Praktikai sėklas sėja negiliai į paruoštas, neužšalusias lysves, vengia išankstinio mirkymo ir nesilaiko po sėjos drėkinimo, kad išvengtų per ankstyvo daigumo.
Lova paliekama neatidengta; mulčias ar plėvelė nenaudojami, kad būtų galima natūraliai susidaryti sluoksniai.
Renkantis vietą, pirmenybė teikiama vietoms su patikimu sniego sluoksniu ir geru drenažu, kad būtų apsaugotos sėklų lovos.
Stebėjimas yra stebėjimas: prieš sėją atkreipkite dėmesį į sukietėjusią dirvą ir nuolatinę -2 iki -3 °C (-2 iki -3 °C) nakties temperatūrą.
Žiemą priežiūra yra minimali; tikslas yra pasyvi apsauga, kad sėklos greitai sureaguotų, kai pradės šilti.
Rizika, pavojai ir kaip juos sumažinti
Aukščiau aprašytas pasyvus, minimalaus priežiūros metodas sumažina darbo krūvį, bet sukelia specifinius pavojus, kurie gali smarkiai sumažinti daigumą ir išgyvenamumą.
Tyrėjai atkreipia dėmesį į netinkamo sėjos laiko riziką: rudens šiluma sukelia per anksti sudygimą, po kurio seka mirtini šalčiai, arba ankstyvi šalčiai, trukdantys įsisavinti vandenį. Potvyniai, sausra ir staigūs temperatūros svyravimai dar labiau kelia grėsmę augalams.
Norėdami sumažinti nuostolius, sėkite kuo vėliau, kai leidžia sąlygos, rinkitės pakeltas, sniegą sulaikančias saulėtas lysves, iš anksto praturtinkite dirvą ir vengite išankstinio mirkymo arba laistymo po sėjos.
Stebėkite prognozes; atidėkite sėją, jei numatomas ilgalaikis šiltas oras.
Užrašykite rezultatus, kad patobulintumėte laiko parinkimą bendruomenės naudai, ir dalinkitės patirtimi, kad pagerintumėte kolektyvinės žiemos s
