Vairavimas daugeliui vyresnio amžiaus žmonių yra ne tik judėjimo priemonė, bet ir nepriklausomybės simbolis. Automobilis suteikia galimybę aplankyti artimuosius, apsipirkti, keliauti. Tačiau bėgant metams mūsų kūnas ir protas kinta, ir kartais šie pokyčiai gali turėti įtakos saugiam vairavimui. Pastebėti pirmuosius signalus svarbu tiek dėl savo, tiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
Silpnėjanti rega ir prastėjantis matomumas naktį
Regėjimas yra viena iš svarbiausių vairavimo sąlygų. Po 65 metų akys dažniau patiria sausumą, lėčiau prisitaiko prie šviesos pokyčių, regos laukas gali siaurėti. Naktį vairuoti tampa sudėtingiau – akinantys priešpriešiais važiuojančių automobilių žibintai gali sutrikdyti orientaciją. Jei pradedate vengti kelionių vakare, nes jaučiatės nesaugiai, tai pirmas ženklas, kad regos pokyčiai gali riboti jūsų vairavimo galimybes.
Sumažėjusi reakcijos greitis
Eismo situacijos dažnai reikalauja sekundžių dalimis priimti sprendimus. Sulėtėję refleksai reiškia, kad stabdote ar sukate vairą šiek tiek vėliau nei anksčiau. Tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau avarinėse situacijose net pusė sekundės gali lemti susidūrimą. Jeigu pastebite, kad kelyje dažniau patenkate į staigias stabdymo situacijas, tai gali rodyti reakcijos greičio sumažėjimą.
Sunku susikoncentruoti ilgesniam laikui
Koncentracija yra dar viena būtina vairavimo sąlyga. Vyresniame amžiuje mintys gali lengviau nuklysti, o dėmesį atitraukti gali net mažiausi trikdžiai – pokalbis su keleiviu, garsas iš radijo ar praeivis šaligatvyje. Jei pastebite, kad dažniau praleidžiate kelio ženklus ar pamirštate, kur turėjote pasukti, tai signalas, kad reikia įvertinti savo gebėjimą ilgesnį laiką sutelkti dėmesį į kelią.
Padidėjęs streso jausmas kelyje
Jeigu anksčiau vairavimas teikė malonumą, o dabar dažniau jaučiatės įsitempę, nerimaujate dėl greitesnių automobilių ar painių sankryžų, tai gali būti ženklas, kad vairavimas ima viršyti jūsų komforto ribas. Stresas gali paveikti sprendimų priėmimą, todėl nervingas vairuotojas yra labiau linkęs daryti klaidas.
Dažnesni nedideli incidentai ar beveik įvykę susidūrimai
Įbrėžimai ant automobilio durelių, užkliudytas šaligatvis, netikėtas stabdymas paskutinę akimirką – tai signalai, kad vairavimo įgūdžiai silpnėja. Nors tokie incidentai gali atrodyti menki, jie rodo, jog įvertinimas kelyje nėra toks tikslus kaip anksčiau. Svarbu stebėti, ar šie atvejai kartojasi.
Keleivių ar artimųjų pastebėjimai
Kartais patys vairuotojai nepastebi savo klaidų ar pokyčių. Artimieji, sėdėdami šalia, gali pastebėti dažnesnį krypties keitimo signalų pamiršimą, per didelį atstumą nuo kelio krašto ar neįprastą lėtumą. Nors tokie pastebėjimai gali žeisti, verta į juos atsižvelgti – tai objektyvus atspindys, kaip vairuojate realiomis sąlygomis.
Pasikeitusi sveikata ir vaistų poveikis
Širdies ligos, cukrinis diabetas, sąnarių problemos ar neurologinės būklės gali paveikti vairavimo galimybes. Be to, kai kurie vaistai sukelia mieguistumą, galvos svaigimą ar regos sutrikimus. Jei jūsų gydytojas įspėjo apie galimą vaistų poveikį reakcijai ar dėmesiui, būtina tai įvertinti planuojant keliones.
Kaip išlaikyti mobilumą be pavojaus saugumui
Pastebėjus kelis iš šių ženklų, nebūtina iš karto visiškai atsisakyti vairavimo. Galima pradėti nuo vairavimo tik dienos metu, vengiant didelio eismo ir sudėtingų maršrutų. Reguliari sveikatos patikra, akių gydytojo vizitai ir specialūs pratimai koordinacijai bei refleksams gali prailginti saugaus vairavimo metus. Taip pat verta pagalvoti apie alternatyvius judėjimo būdus – viešąjį transportą, pavėžėjimo paslaugas ar pagalbą iš šeimos narių.
