Ar „voodoo mirtis“ tik mitas, ar psichologinė bomba mūsų kūne?
Gydytojas stovėjo bejėgis. Pacientas – sveikas, stiprus, be jokios akivaizdžios ligos. Tačiau jo oda jau pabalusi, pulsas silpnas, o akys stiklinės. Per kelias valandas vyras mirė. Vien dėl to, kad tikėjo – jam mestas prakeiksmas.
Tai ne išgalvotas scenarijus iš serialo. Tai dokumentuotas atvejis, kurį aprašė garsus Amerikos fiziologas Walteris B. Cannonas, pirmasis įvardijęs tokio tipo mirtį kaip „voodoo death“ – mirtis, kai kūnas nustoja funkcionuoti vien dėl stipraus įsitikinimo, kad tu privalai mirti.
Kai prakeiksmas tampa savęs sunaikinimo mechanizmu
Kai kuriose kultūrose tikėjimas magija ir prakeiksmais yra gilesnis nei tikėjimas medicina. Australijos aborigenų bendruomenėse, Polinezijoje, Pietų Amerikoje, Afrikos gentinėse visuomenėse prakeiksmo paskelbimas – mirtinas nuosprendis. Žmogui, kuriam pasakoma, kad jis buvo „nuteistas“ žynių, ima sparčiai blogėti sveikata. Net jei fiziškai jam niekas nebuvo padaryta.
1942-ųjų dokumentas, kuris vis dar glumina
Walter Cannon, tyrinėdamas streso poveikį organizmui, pateikė šokiruojančių atvejų. Vienas jų: Australijos aborigenas sužinojo, kad jam skirtas „pointing bone“ – ritualinis mirties nuosprendis, kai žynys ištiesia į auką kaulą. Nuo tos akimirkos žmogus atsisakė maisto, gėrimo, atsigulė ir laukė mirties. Jo organizmas sparčiai silpo. Nors nebuvo jokių žaizdų, jokių ligos požymių – jis mirė per kelias dienas, tarsi jo kūnas vykdytų nematomą programą.
Mokslas bandė paaiškinti: kaip įsitikinimas žudo?
W. Cannon įtarė, kad kraštutinė emocinė reakcija sukelia biologinius pokyčius: išsiskiria masiškas adrenalino kiekis, sukeliantis „kovok arba bėk“ atsaką. Širdis ima dirbti ekstremaliu režimu, kol išsenka. Kraujagyslės susitraukia, kraujo spaudimas krenta. Virškinimo sistema sustoja. Imuninė sistema silpsta. Tai tarsi vidinis sabotažas, kai kūnas „sutinka“ su nuteistuoju – jei tiki, kad mirsi, jis padeda tau tai pasiekti.
Voodoo mirtis šiandien: ar ji įmanoma moderniame pasaulyje?
Nors atrodo, kad tokie atvejai galimi tik izoliuotose gentinėse bendruomenėse, psichologai ir šiandien stebi panašius mechanizmus. Stiprus įsitikinimas, kad žmogus suserga nepagydoma liga – ir jis miršta, nors diagnozė būna neteisinga. Panikos priepuolis, kuris baigiasi širdies sustojimu – be jokios fizinės ligos. Savitaigos galia, kai organizmas pradeda rodyti mirties ženklus vien dėl vidinės baimės.
Širdies smūgis iš baimės – tai įmanoma?
Medicinoje žinoma takotsubo kardiomiopatija – dar vadinama „sudaužytos širdies sindromu“. Tai laikinas širdies raumens sustojimas, kuris dažniausiai ištinka po labai stipraus emocinio streso: netekties, išgąsčio, grėsmės gyvybei. Simptomai – identiški širdies infarktui. Tačiau širdies kraujagyslės būna sveikos. Žmonės gali mirti ne nuo fizinio pavojaus, o nuo to, ką įsivaizduoja esant pavojumi.
Ar žmogus gali nusižudyti vien per tikėjimą?
Psichologai atsako: taip. Tik tai nėra savižudybė įprasta prasme. Tai – nesąmoningas organizmo išsijungimas, kai jis reaguoja į protui nepaneigiamą žinią: tu pasmerktas. Ši mirtis gali atrodyti kaip širdies smūgis, insultas, staigus organų nepakankamumas – bet medikai dažnai lieka be atsakymo kodėl taip nutiko.
Ne tik „voodoo“: mirtis iš gėdos, baimės ar bejėgystės
Rytų Azijoje žinomi atvejai, kai stiprus gėdos jausmas ar socialinė išmetimo baimė privertė žmogų pasiduoti gyvenimui. Japonijoje tai siejama su „honor-suicide” kultūra, kai žmogus jaučiasi nebegalįs gyventi dėl vidinio „nuosprendžio“. Afrikos kultūrose tikėjimas, kad tave paliko protėvių dvasia, gali turėti identišką poveikį kaip fizinė trauma – žmogus ima silpti, praranda sąmonę, išseksta ir miršta.
Ką tai sako apie mus šiandien?
Tai, kad mūsų protas gali nužudyti kūną be jokių cheminių medžiagų ar traumų, verčia pergalvoti, kaip didelę įtaką turi tikėjimas, baimė ir socialiniai signalai. Galbūt vis dar nešiojamės savyje tą pačią „programą“, kuri tūkstančius metų sakė: jei tave prakeikė, esi miręs. Tik dabar ta programa vadinasi kitaip – depresija, panika, somatiniai sutrikimai.
Ką galime išmokti?
Baimė gali būti pavojingesnė nei pati grėsmė. Tikėjimas turi kūnišką jėgą – gali gydyti (placebo), bet ir žudyti (nocebo/voodoo). Aplinka – žodžiai, kuriuos girdime, „nuosprendžiai“, kuriuos priimame – formuoja mūsų sveikatą daug labiau, nei manome.
Komentaras: „Mūsų protas gali tapti mirties priežastimi – net jei kūnas sveikas. Tai yra XXI a. psichologijos revoliucija.“
