Japonų gydytojas daktaras Hinohara pasisako už medžiagų apykaitos optimizavimą per tvarų gyvenimo būdo koregavimą, o ne ribojančias dietas. Jo metodas pabrėžia nuoseklų valgymo laiką, 12 valandų naktinį pasninką ir judėjimą po valgio, kad būtų reguliuojamas insulino kiekis ir skatinamas riebalų deginimas. Šis metodas apima tokius principus kaip „hara hachi bu” (valgymas iki 80 % soties), pakankama hidratacija ir medžiagų apykaitą skatinančių maisto produktų, pavyzdžiui, žaliosios arbatos, vartojimas. Kitaip nei daugelis vakarietiškų metodų, ši sistema veikia kartu su natūraliais cirkadiniais ritmais ir palaipsniui gerina medžiagų apykaitos efektyvumą, nesukeldama kompensacinių hormoninių reakcijų.
Dr. Hinoharos medžiagų apykaitos optimizavimo principai
Nagrinėdamas medžiagų apykaitos sveikatos sritį , daktaras Shigeaki Hinohara pirmasis pradėjo taikyti principus, orientuotus į medžiagų apykaitos optimizavimą subtiliai koreguojant gyvenimo būdą. Jo metodas pabrėžia nuoseklaus valgymo laiko išlaikymą, kad būtų reguliuojama insulino gamyba ir ląstelių energijos panaudojimas.
Hinoharos tyrimai parodė, kad strateginis valgymo intervalas leidžia organizmui visiškai apdoroti maistingąsias medžiagas ir pasinaudoti sukauptomis riebalų atsargomis. Gydytojas pasisakė už 12 valandų naktinį badavimą, saikingą baltymų vartojimą ir judėjimą po valgio, kad pagerėtų gliukozės apykaita.
Jo principai atmetė kraštutinius mitybos apribojimus, o skatino tvarius įpročius, veikiančius kartu su natūraliais cirkadiniais ritmais ir palaipsniui gerinančius medžiagų apykaitos efektyvumą, nesukeliant kompensacinių hormoninių reakcijų.
Japoniško svorio valdymo mokslas
Mokslas apie japonų svorio valdymą
Japoniškas svorio valdymo mokslas natūraliai remiasi daktaro Hinoharos principais ir moksliniais tyrimais pagrįstais metodais. Kioto universitete atlikti tyrimai rodo, kaip tam tikri mitybos modeliai suaktyvina rudąjį riebalinį audinį, kuris degina kalorijas ir gamina šilumą, o ne kaupia jas kaip riebalus.
Japonų mitybos specialistai pabrėžia medžiagų apykaitos pusiausvyrą, pagrįstą visaverčiais maisto produktais, saikingu porcijų dydžiu ir strateginiu valgymo laiku. Tokijo medicinos universitete atlikti tyrimai rodo, kad baltymingo maisto vartojimas ankstyvuoju dienos metu optimizuoja hormonų reguliaciją.
Šis metodas dar labiau išsiskiria judėjimo integravimu į kasdienį gyvenimą. Remiantis Osakos prefektūros universitete atliktais longitudiniais tyrimais, net ir minimalus aktyvumo padidėjimas, jei jis yra nuoseklus, daro didelę įtaką medžiagų apykaitos efektyvumui.
Penki kasdieniai įpročiai, skatinantys natūralų riebalų deginimą
Penki kasdieniai įpročiai, kurie skatina natūralų riebalų deginimą
Nors genetika yra svarbi medžiagų apykaitai, tyrimai rodo, kad tam tikri kasdieniai įpročiai gali labai suaktyvinti natūralius organizmo riebalų deginimo mechanizmus. Japonų medikai išskiria penkis pagrindinius įpročius:
ankstyvą rytinį drėkinimą kambario temperatūros vandeniu, nuoseklų valgymo laiką, kad būtų sureguliuota insulino reakcija, trumpą pasivaikščiojimą po valgio, kad būtų pagerintas gliukozės įsisavinimas, tinkamą miegą, kad būtų užtikrinta hormonų pusiausvyra, ir reguliarų medžiagų apykaitą skatinančių maisto produktų, tokių kaip žalioji arbata ir fermentuoti produktai, vartojimą.
Šie įpročiai veikia sinergiškai, siekdami optimizuoti mitochondrijų funkciją ir sustiprinti termogenezę. Integruoti į kasdienę rutiną jie sukuria fiziologinę aplinką, palankią riebalų oksidacijai, nereikalaujančią intensyvaus fizinio krūvio ar didelio kalorijų ribojimo.
Kodėl vakarietiškos dietos dažnai nepasiteisina
Nepaisant dešimtmečius rinką užplūdusių knygų apie dietas ir svorio metimo programų, vakarietiški riebalų mažinimo būdai ir toliau rodo nuviliančius ilgalaikius rezultatus. Tyrimai rodo, kad 95 % įprastinių dietų žlunga per penkerius metus, o dauguma dietų dalyvių atgauna prarastą svorį ir papildomus kilogramus.
Esminiai vakarietiškų metodų trūkumai yra šie: pernelyg didelis dėmesys kalorijų ribojimui, neatsižvelgiant į medžiagų apykaitos veiksnius, priklausomybė nuo perdirbto „dietinio maisto”, kuris trikdo alkio signalus, ir netvarūs valgymo įpročiai, sukeliantys kompensacinius biologinius mechanizmus.
Be to, vakarietiškose dietose dažnai neatsižvelgiama į valgymo laiką,kuris yra esminis japoniškojo požiūrio veiksnys, ir linkstama demonizuoti konkrečias maisto produktų grupes, užuot skatinus makroelementų pusiausvyrą.
Hinoharos metodo įgyvendinimas jūsų gyvenime
Hinoharos metodas yra praktinė alternatyva pirmiau aprašytiems nesėkmingiems vakarietiškiems metodams. Dr. Shigeaki Hinohara, kuris sulaukė 105 metų, sukūrė šį metodą, pabrėždamas maisto vartojimo kokybę, o ne kiekybę.
Jį įgyvendina trys pagrindiniai komponentai: mažesnių porcijų vartojimas, sąmoningas valgymas nesiblaškant ir tradicinio japonų principo „hara hachi bu” laikymasis, t. y. valgymas iki 80 % soties. Jų besilaikantieji paprastai valgo iš mažesnių lėkščių, kruopščiai kramto ir nustoja valgyti, kol nesijaučia visiškai sotūs.
Skirtingai nuo ribojančių dietų, Hinoharos metodas sukuria tvarų gyvenimo būdo pokytį, nes pakeičia santykį su maistu, o ne sutelkia dėmesį į jo atsisakymą.
