Per daugelį metų išbandžiau daugybę rožių dauginimo būdų – vieni visiškai neveikė, kiti duodavo nevienodus rezultatus. Galiausiai likau prie dviejų metodų, kurie mano sode veikia patikimai: tinkamas atžalų paruošimas su šaknų augimo hormonu ir mini šiltnamio iš plastikinio butelio technika.
Kada ir kokias atžalas rinkti
Geriausias laikas rožių atžaloms pjauti – vėlyvas ruduo, kai augalas jau pasiruošęs žiemos ramybei, bet šalnos dar nespėjo stipriai paveikti ūglių. Lietuvoje tai paprastai būna spalio pabaiga – lapkričio pradžia.
Rinkitės šių metų ūglius, kurie jau spėjo sumedėti – jie turėtų būti maždaug pieštuko storio. Per jauni, žali ūgliai neprigyja, o per seni ir sustorėję sunkiau sudygsta šaknis.
Idealus atžalos ilgis – apie 15–20 cm su dviem ar trimis pumpurais.
Kaip teisingai nupjauti
Pjovimo technika turi didelę reikšmę. Viršutinį pjūvį darykite tiesų, maždaug centimetras virš viršutinio pumpuro. Apatinį pjūvį – įstrižą, maždaug 45 laipsnių kampu, žemiau apatinio pumpuro.
Kodėl būtent taip? Tiesi viršūnė sumažina drėgmės patekimą į audinį ir apsaugo nuo puvimo. Įstrižas apačios pjūvis padidina paviršiaus plotą, iš kurio formuosis šaknys, ir neleidžia vandeniui kauptis ant pjūvio.
Dar vienas patikimas variantas – atžala su kulnu. Tai reiškia, kad atžalą nupjaunate su nedideliu senesnės šakos medienos gabaliuku. Ši zona turi daugiau regeneracinių ląstelių ir greičiau formuoja šaknis.
Šaknų augimo hormonas
Daugelis mėgėjų šį žingsnį praleidžia, bet jis tikrai padeda. Šaknų augimo hormono milteliai (juos rasite bet kurioje sodininkystės parduotuvėje) pagreitina šaknų formavimąsi ir padidina prigijimo procentą.
Naudojimas paprastas: apatinį atžalos galą lengvai sudrėkinkite ir pamerkite į miltelius. Nereikia storų sluoksnių – pakanka plonos dangos. Perteklių nupurtykite.
Po to atžalą iškart sodinkite į substratą. Nelaukite – hormonas veikia tik drėgnoje aplinkoje.
Substrato paruošimas
Substratas turi būti purus ir gerai praleidžiantis drėgmę. Rožių atžalos nemėgsta per drėgnos aplinkos – šaknys pradeda pūti anksčiau, nei spėja susiformuoti.
Gerai tinka durpių ir smėlio mišinys santykiu maždaug 1:1, arba universali sodinimo žemė, sumaišyta su perlitu. Svarbu, kad vanduo lengvai nutekėtų, bet substratas išliktų tolygiai drėgnas.
Prieš sodinant substratą gerai sudrėkinkite, bet ne permirkykite. Jis turėtų būti drėgnas kaip išspaustas kempinė.
Mini šiltnamio metodas
Štai čia prasideda antroji mano patikimo metodo dalis – plastikinio butelio mini šiltnamis. Tai paprasta, nemokama ir stebėtinai veiksminga technika.
Paimkite skaidrų plastikinį butelį (tinka 1,5–2 litrų). Perpjaukite jį maždaug per vidurį. Apatinė dalis taps vazonėliu, o viršutinė – kupolu.
Apatinę dalį užpildykite paruoštu substratu, padarykite siaurą skylutę lazdelės pagalba ir įstatykite atžalą. Nespauskite substrato per stipriai – šaknims reikia oro.
Uždenkite viršutine butelio dalimi. Kamštelį galite palikti šiek tiek atsuktą arba padaryti keletą mažų skylučių – ventiliacija būtina, kad nesusidarytų pelėsis.
Laikymo sąlygos
Mini šiltnamius su atžalomis laikykite šviesioje, bet vėsioje vietoje. Idealiai tinka neapšildomas, bet neužšąlantis kambarys – veranda, šaltas palangės, rūsio langas.
Temperatūra turėtų būti apie 10–15°C. Per šilta aplinka skatina lapų augimą anksčiau nei šaknų, o tai išsekina atžalą.
Kartą per savaitę trumpam nuimkite kupolą, kad atsinaujintų oras. Patikrinkite substrato drėgmę – jei pradeda džiūti, lengvai palakstykite.
Ženklinkite viską
Tai gali atrodyti nereikšminga smulkmena, bet patikėkite – pavasarį neprisiminsite, kuri rožė buvo kuri. Kiekvieną atžalą paženklinkite veislės pavadinimu ir pjovimo data.
Tinka paprasti plastikiniai žymekliai su pieštuku arba atsparūs vandeniui markeriai. Popierinės etiketės netinka – jos sudrėksta ir sugenda.
Ko tikėtis
Šaknų formavimasis užtrunka – paprastai nuo šešių iki aštuonių savaičių, kartais ilgiau. Būkite kantrūs ir nesitikėkite greito rezultato.
Pirmas požymis, kad atžala prigijo – nauji lapeliai ar ūgliai pavasarį. Tačiau net jei matote augimą, nepasiduokite pagundai iškart persodinti. Palaukite, kol šaknų sistema sustiprės.
Ne visos atžalos prigis – tai normalu. Net patyrusių sodininkų sėkmės procentas retai viršija 70–80 procentų. Todėl visada ruoškite daugiau atžalų, nei planuojate auginti.
