Kiekvieną pavasarį ir vasarą Lietuvos sodininkai susiduria su didėjančia problema – invazinių šliužų antplūdžiu. Šie kenkėjai ne tik naikina derlių, bet ir kelia didelį galvos skausmą sodų savininkams. Pažvelkime į šią problemą iš arčiau, remdamiesi tikru sodininkės Dalios patyrimu, kuri vienu rankų rinkimu surinko daugiau nei 4,3 kg šliužų.
Invazijos mastas: skaičiai, kurie šokiruoja
Elektroninės svarstyklės nuotraukoje rodo tikrąjį problemos mastą – 4,325 kg surinktų šliužų viename kibire. Dalia pasidalino, kad per vos 1,5 valandos ji prisirinko beveik pilną 5 litrų kibirą šių kenkėjų. Bandydama skaičiuoti, ji pasiekė 5000 vienetų, tačiau galiausiai prarado skaičių. Tai aiškiai rodo, kad šliužų invazija kai kuriose vietovėse pasiekė kritinį lygį.
Kodėl šliužų daugėja?
Invazinių šliužų plitimą Lietuvoje skatina keli veiksniai:
- Klimato kaita – šiltėjantys ir drėgnesni orai sukuria idealias sąlygas šliužams veistis
- Apleistos teritorijos – nešienaujami sklypai tampa puikia prieglobsčio vieta kenkėjams
- Natūralių priešų trūkumas – invazinės šliužų rūšys dažnai neturi natūralių priešų naujoje aplinkoje
- Drėgni metai – lietingos vasaros, kaip mini Dalia, padidina šliužų aktyvumą ir plitimą
Kova su invazija: Dalios patirtis
Sodininkė Dalia išbandė įvairius metodus kovodama su šliužų antplūdžiu:
Fizinis rinkimas
Nors darbas varginantis, rankinis rinkimas išlieka vienu efektyviausių būdų, ypač kai invazija pasiekia tokį mastą. Dalia per vieną kartą surinko tūkstančius šliužų, taip ženkliai sumažindama jų populiaciją savo sklype.
Techninė druska
Sausringais periodais Dalia naudojo techninę druską – kas savaitę aplink sklypą išpildavo po 15 kg. Tai sumažino šliužų skaičių iki 20-50 per dieną. Tačiau lietingomis dienomis druska greitai ištirpsta ir tampa neefektyvi, todėl tenka grįžti prie rankinio rinkimo metodo.
Reguliarus šienavimas
Kadangi aplinkinių sklypų savininkai nereaguoja į prašymus prižiūrėti savo teritorijas, Dalia pati šienauja 5 metrų juostą aplink savo sklypą kas savaitę. Šis metodas padeda sukurti barjerą ir sumažinti šliužų migraciją iš apleistų teritorijų.
Poveikis sodui ir daržui
Invazinių šliužų žala ūkiui gali būti milžiniška. Dalia atvirauja, kad jau kelerius metus negali užsiauginti kai kurių daržovių – ypač salotų ir rugštynių. Šliužai ypač mėgsta švelnias, sultingas daržoves ir gali jas visiškai sunaikinti per vieną naktį.
Labiausiai nukenčia:
- Salotos
- Rugštynės
- Jauni daigai
- Žemuogės
- Dekoratyviniai augalai
Efektyvūs kovos būdai, kuriuos verta išbandyti
Be Dalios naudojamų metodų, sodininkams rekomenduojama išbandyti ir kitus būdus:
- Alaus spąstai – įkasti į žemę indus su alumi, kuris pritraukia šliužus
- Biologinės priemonės – nematodai, kurie parazituoja šliužuose ir juos sunaikina
- Barjerai – vario juostos, aštrūs paviršiai (smulkinti kiaušinių lukštai, pjuvenos)
- Drėgmės kontrolė – laistymą atlikti ryte, kad augalai spėtų išdžiūti iki vakaro
- Natūralūs priešai – ežių, varlių ar ančių pritraukimas į sodą
- Specialios granulės – geležies fosfato pagrindo priemonės, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai nei metaldehido granulės
Prevencija – geriausia apsauga
Norint sumažinti šliužų invazijos riziką, verta laikytis šių prevencinių priemonių:
- Reguliariai šienauti veją ir aplinkinę teritoriją
- Pašalinti organines atliekas, kuriose šliužai gali slėptis
- Sodinti augalus, kurių nemėgsta šliužai (rozmarinus, čiobrelius, mėtas)
- Laistyti sodą ryte, o ne vakare
- Sukurti sąlygas natūraliems šliužų priešams
Ateities perspektyvos
Klimato kaita ir intensyvėjanti žemės ūkio veikla lemia, kad invazinių šliužų problema greičiausiai nemažės. Todėl svarbu dalintis patirtimi ir ieškoti naujų, efektyvių kovos būdų. Dalios atvejis rodo, kad kompleksinis požiūris – fizinis rinkimas, barjerų kūrimas ir reguliarus teritorijos tvarkymas – gali padėti kontroliuoti net ir didelio masto invaziją.
Sodininkams patariama sekti specialistų rekomendacijas ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kad galėtų mėgautis sveiku ir produktyviu sodu nepaisant šių nemalonių svečių.
