Sodininkas pasodino česnaką iškart po bulvių derliaus ir galiausiai beveik negavo svogūnėlių. Lysvėse buvo matyti sustingę ūgliai, pagelėję lapai ir supuvę skiltelės. Vėliau atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad dirvožemyje trūksta fosforo ir kalio, jis yra sutankintas ir prastai drenažuojamas, be to, jame susikaupė kenkėjai ir patogenai, kurie puola svogūnėlius. Šie rezultatai rodo, kad buvo padaryta išvengiamų klaidų, bet kaip tiksliai dirvožemis tapo netinkamas ir ką reikėtų daryti toliau?
Kodėl česnako sodinimas po bulvių sugadina lysves
Sodinamas lysvėse, kuriose neseniai buvo auginamos bulvės, česnakas dažnai duoda prastus rezultatus, nes bulvės išeikvoja dirvožemyje esantį fosforą ir kalį – svogūnėlių vystymuisi būtinas maistines medžiagas – ir palieka likučius bei dirvožemio sąlygas, palankias puvimui ir kenkėjams.
Tyrimas rodo, kad bulvės išeikvoja K ir P, suspaudžia dirvožemį ir padidina patogenų kiekį ten, kur augo gumbai.
Inspektoriai pastebi, kad šakniavaisių dirvožemyje išlieka glaudžiai susiję kenkėjai ir ligų ciklai, mažinantys augalų gyvybingumą.
Praktinis sprendimas augintojams yra vengti tų lysvių arba jas atkurti: pridėti humuso, tikslingai naudoti P–K trąšas ir sėti nebulvines, ne šakniavaisines kultūras. Tai sumažina riziką ir atkuria produktyvų, tinkamą česnakui dirvožemį.
Kaip dirvožemio išeikvojimas ir maistinių medžiagų trūkumas stabdo svogūnėlių vystymąsi
Remiantis įrodymais, kad bulvės palieka lysves išsekusias ir linkusias į ligas, dėmesys nukreipiamas į tai, kaip konkretūs maistinių medžiagų trūkumas ir dirvožemio išsekimas sutrikdo fiziologinę česnako svogūnėlių formavimosi seką.
Tyrimai sieja fosforo ir kalio trūkumą su silpnu šaknų įsitvirtinimu ir prastu svogūnėlių formavimusi; mažas organinių medžiagų kiekis sumažina vandens ir maistinių medžiagų sulaikymo gebą, stabdo augimą.
Azoto disbalansas skatina lapijos augimą svogūnėlių sąskaita, o sutankintas, išsekęs dirvožemis riboja šaknų plėtrą ir angliavandenių paskirstymą, reikalingą skiltelių br
Pataisomosios priemonės apima humuso atkūrimą, P ir K atkūrimą ir pH koregavimą prieš sodinimą, siekiant atkurti metabolines sąlygas, skatinančias sveiką svogūnėlių vystymąsi.
Ženklai, kad jūsų lysvė „žudo česnakus“, ir kaip diagnozuoti problemas
Keletas aiškių požymių rodo, kad lysvė „žudo česnakus“: sulėtėjęs augimas arba pagelėjęs stiebai, pasirodantys dėmėmis, dažnas svogūnėlių puvimas derliaus nuėmimo metu ir keletas sezonų iš eilės mažėjantis svogūnėlių dydis ir derlius.
Tyrėjas turėtų nubraižyti paveiktas zonas, palyginti ankstesnių derlių istoriją (bulvės, šakniavaisiai, svogūnai netoliese) ir ištirti dirvožemį, kad nustatytų pH, fosforo, kalio kiekį ir sutankinimą.
Patikrinkite svogūnus, ar nėra minkšto puvimo, nematodų pažeidimų ar grybelio požymių; atkreipkite dėmesį į drenažo modelius ir užmirkimą.
Užrašykite trąšų ir dirvožemio pagerinimo istoriją, įskaitant šviežio mėšlo naudojimą.
Surinkite išvadas į paprastą kontrolinį sąrašą, kad informuotumėte kaimynus ar įpėdinius, leidžiant tikslingai ištaisyti padėtį ar išvengti problemos nekaltinant nieko.
Kaip atkurti išsekusią lysvę prieš kitą česnako derlių
Išsekusios česnako lysvės vertinimas prasideda nuo tikslaus jos trūkumų ir stresorių sąrašo sudarymo: nubraižykite ankstesnių derlių ir netoliese auginamų augalų žemėlapį, atkreipkite dėmesį į užmirkimo ar suspaudimo atvejus ir atlikite dirvožemio tyrimus, kad nustatytumėte pH, fosforo ir kalio lygį.
Sutvarkymas atliekamas pagal diagnostikos prioritetus: pagerinkite drenažą pakeldami lysves arba aeruodami podirvį; pakoreguokite pH kalkėmis arba medžio pelenais; atkurkite P ir K naudodami fosforo rūgštį ir kalį pagal tyrimo rekomendacijas.
Įmaišykite gerai supuvusį kompostą, kad atkurtumėte humusą, vengkite šviežio mėšlo ir palaukite keletą savaičių, kad trąšos įsiskverbtų.
Baigkite piktžolių šalinimu ir trumpu poilsiu arba žaliųjų trąšų danga prieš sodinimą.
Geresni pasėlių pasirinkimai ir sėjomainos planai česnakų derliui apsaugoti
Planuojant sėjomainą česnakų derliui apsaugoti, pirmenybę reikėtų teikti pasėliams, kurie atkuria dirvožemio derlingumą ir sutrikdo kenkėjų bei ligų ciklus, o ne tiems, kurie konkuruoja dėl tų pačių maistinių medžiagų arba yra tų pačių patogenų šeimininkai.
Tyrimai rekomenduoja ankštinius augalus azotui fiksuoti, moliūginius augalus lysvėms purenti ir praturtinti organinėmis medžiagomis, o javus arba žaliąsias trąšas – struktūrai atkurti ir patogenams slopinti.
Venkite sodinti bulves, morkas, burokus, svogūnus ar pomidorus po česnakų, nes jie išeikvoja kalį ir fosforą arba turi bendrus kenkėjus.
Trijų–ketverių metų (3–4 m.) sėjomaina, komposto įterpimas ir tikslingas P–K naudojimas bei kruopštus lysvių pasirinkimas sumažina ligų pavojų ir pagerina svogūnėlių dydį.
