Neseniai žurnale „Journal of Social Psychology” atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliarus gyvos muzikos klausymasis gali sumažinti vienišumą net 67 %. Tyrimo metu nustatyta, kad vos dviejų koncertų per mėnesį lankymas labai pagerina socialinius ryšius. Nervų sužadinimas ir oksitocino išsiskyrimas sukuria neurologinį pagrindą bendriems emociniams išgyvenimams ir ilgalaikiam ryšiui. Poveikis išlieka iki trijų savaičių po koncerto. Šis muzika pagrįstas metodas užtikrina greitesnį įsitraukimą ir geresnius išlaikymo rodiklius nei įprastos vienatvės intervencijos. Tolesnis tyrimas atskleidžia praktines įgyvendinimo strategijas.
Mokslas apie muzikos poveikį socialiniam ryšiui
Kodėl gyva muzika sukuria tokius stiprius ryšius tarp nepažįstamų žmonių? Mokslininkai šį reiškinį sieja su keliais neurologiniais mechanizmais.
Kai klausytojai kolektyviai patiria muziką, jų smegenys sinchronizuojasi per procesą, vadinamą neuroniniu suartėjimu, kai nerviniai virpesiai sutampa su muzikos ritmais.
Tyrimai rodo, kad muzika skatina oksitocino– „surišimo hormono” – išsiskyrimą,sukuria pasitikėjimo ir ryšio jausmą. Be to, bendra emocinė patirtis suaktyvina veidrodinius neuronus ir palengvina dalyvių empatiją.
Funkcinė magnetinio rezonanso tomografija atskleidė, kad muzika įjungia smegenų socialinio apdorojimo sritis, ypač dešiniąją momeninę skiltį, kuri padeda interpretuoti kitų žmonių emocinius signalus ir veiksmingai sukuria neurologinį pagrindą vienišumui mažinti.
Pagrindinės „Journal of Social Psychology” tyrimo išvados
Svarbiame 2022 m. žurnalo „Journal of Social Psychology” tyrime apie gyvosios muzikos lankymą ir vienišumo mažinimą buvo padarytos kelios esminės išvados. Tyrėjai užfiksavo, kad tarp nuolatinių koncertų lankytojų, palyginti su kontroline grupe , 67 % sumažėjo vienišumo, apie kurį jie patys pranešė, atvejų.
Tyrimas atskleidė, kad lankantis vos dviejuose gyvos muzikos renginiuose per mėnesį pastebimai pagerėjo dalyvių socialinio ryšio jausmas. Ši nauda išliko nepriklausomai nuo muzikos žanro pasirinkimo.
Svarbiausia, kad neurocheminė analizė parodė padidėjusį oksitocino ir dopamino kiekį po gyvos muzikos patyrimo, o tai rodo, kad socialinio ryšio poveikį lemia biologinis mechanizmas.
Ilgalaikiai duomenys parodė, kad šis teigiamas poveikis išliko iki trijų savaičių po apsilankymo koncerte.
Kaip gyva muzika sukuria bendrus emocinius išgyvenimus
Dažnai gyvos muzikos pasirodymai sukelia galingas kolektyvines emocines būsenas, kurios pranoksta individualius išgyvenimus. Mokslininkai nustatė, kad koncertų metu žiūrovai sinchronizuoja nervines reakcijas, kurios sukuria vienybės jausmą.
Ši bendra patirtis skatina oksitocino, „suartėjimo hormono”, išsiskyrimą ir palengvina socialinį ryšį. Emocinių reakcijų – nuo laukimo iki kolektyvinio džiaugsmo – sinchronizacija laike skatina tai, ką psichologai vadina „emociniu užkratu”, kai jausmai plinta minioje.
Fizinis artumas koncertų vietose dar labiau sustiprina šį poveikį. Skirtingai nei įrašyta muzika, gyvi pasirodymai sukuria unikalias akimirkas, kuriomis dalijasi tik žiūrovai, formuodami laikinas bendruomenes, kurias sieja abipusė patirtis – stiprus vaistas nuo socialinės izoliacijos.
Tradicinių vienatvės intervencijos priemonių ir muzikinių metodų palyginimas
Nors tradiciniai kovos su vienišumu metodai paprastai remiasi kognityvine elgesio terapija, paramos grupėmis ir socialinių įgūdžių lavinimu, muzikinės intervencijos turi akivaizdžių privalumų, kurių gali pritrūkti įprastiniams metodams.
Tyrimai rodo, kad muzika grindžiami metodai greičiau sukelia emocinį įsitraukimą nei pokalbiais grindžiamos terapijos. Gyvi koncertai sukuria tiesioginius socialinius ryšius per bendrus išgyvenimus, o tradicinėms intervencijoms užmegzti panašius ryšius gali prireikti kelių savaičių.
Be to, muzikinės intervencijos pasižymi didesniais lankomumo ir išlaikymo rodikliais– 93 %, palyginti su 68 % tradicinės terapijos atveju.
Pažymėtina, kad muzikos metodai mažina stigmą, susijusią su pagalbos kreipimusi dėl vienatvės, nes koncertų lankymas yra kultūriškai normalizuotas, o ne įvardijamas kaip terapinė intervencija.
Neurologiniai pokyčiai kolektyvinės muzikos patirties metu
Gyva muzika sukelia gilius neurologinius pokyčius, kurie paaiškina jos veiksmingumą mažinant izoliacijos jausmą. Kai žmonės dalyvauja kolektyvinėje muzikinėje veikloje, jų smegenyse išsiskiria oksitocinas ir dopaminas – neuromediatoriai, susiję su ryšiais ir malonumu. Funkciniai magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad koncertų metu sinchronizuojamas žiūrovų nervinis aktyvumas, o tai leidžia manyti, kad egzistuoja tam tikras „smegenų susiejimas”, kuris skatina socialinį ryšį.
Tyrimai rodo, kad ritmo ir harmonijos apdorojimas suaktyvina smegenų atlygio centrus ir kartu sumažina amygdalos, kuri apdoroja baimę, aktyvumą. Šis neurologinis modelis atspindi teigiamo socialinio bendravimo metu stebimą modelį, todėl veiksmingai sukuriama neurocheminė aplinka, padedanti įveikti vienatvę.
Demografinės grupės, labiausiai reaguojančios į muzikos socialinę terapiją
Muzikos neurologinė nauda neapsiriboja visuotine smegenų reakcija, o tam tikroms demografinėms grupėms daro didesnį poveikį, kai ji taikoma kaip socialinė terapija.
Tyrimai rodo, kad paaugliai ir vyresnio amžiaus suaugusieji labiau reaguoja į muzikos intervencijas. Paaugliai, besiformuojantys savo tapatybę, patiria mažesnę izoliaciją dalyvaudami grupinėje muzikinėje veikloje. Taip pat ir senjorai, susiduriantys su socialine atskirtimi, po reguliarių muzikos terapijos užsiėmimų pastebimai sumažina vienišumo rodiklius.
Nerimo sutrikimų, autizmo spektro sutrikimų turinčių ir po traumos atsigaunančių asmenų būklė taip pat akivaizdžiai pagerėjo. Kultūriniai veiksniai turi įtakos veiksmingumui; dalyviai iš kolektyvistinių visuomenių dažnai stipriau reaguoja į bendrus muzikos išgyvenimus nei individualistinės aplinkos dalyviai.
Lyčių skirtumai išlieka neįtikinami, nors preliminarūs tyrimai rodo, kad moterys gali pranešti apie didesnį emocinį ryšį.
Pastaba: šiame tekste nereikėjo perskaičiuoti metrinių vienetų, nes nebuvo pateikta jokių konkrečių matavimų.
Muzikinių renginių kaip bendruomenės psichikos sveikatos iniciatyvų įgyvendinimas
Sėkmingam muzikinių psichikos sveikatos iniciatyvų įgyvendinimui reikalingi trys esminiai komponentai: strateginis planavimas, bendruomenės įtraukimas ir tvarūs finansavimo mechanizmai.
Strateginis planavimas apima tikslinių populiacijų nustatymą, išmatuojamų rezultatų nustatymą ir koordinavimą su esamais sveikatos priežiūros ištekliais.
Bendruomenės įsitraukimas reikalauja partnerystės su vietos renginių vietomis, muzikantais ir psichikos sveikatos gynėjais. Tyrimai rodo, kad iniciatyvos yra sėkmingos, kai jos atspindi bendruomenės, kuriai teikiamos paslaugos, kultūrinius pageidavimus. Programos turėtų būti prieinamos įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms.
Tvarus finansavimas gali būti užtikrinamas pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, dotacijas ir slenkančius įėjimo mokesčius. Kelios savivaldybės įtraukė muzikos renginius į savo visuomenės sveikatos biudžetus po to, kai buvo įgyvendintos bandomosios programos, parodžiusios mažesnį dalyvių naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis.
Muzikos programų ir įprastinio gydymo ekonominis efektyvumas
Daugybė tyrimų rodo, kad muzika grindžiamos vienatvės intervencijos yra ekonomiškai efektyvi alternatyva tradiciniam psichikos sveikatos gydymui. Tyrimai rodo, kad bendruomenės koncertai ir muzikos programos paprastai kainuoja 40-60 proc. mažiau nei įprasti terapijos užsiėmimai, o tuo pat metu padeda didesniam gyventojų skaičiui.
2022 m. ekonominė analizė parodė, kad kiekvienas euras, investuotas į viešąsias muzikos iniciatyvas, leidžia sutaupyti apie 3,40 euro sveikatos priežiūros srityje, nes sumažėja vaistų vartojimas ir apsilankymų pas gydytojus skaičius. Be to, šioms programoms reikia minimalios specializuotos infrastruktūros, palyginti su klinikinėmis įstaigomis.
Skirtingai nuo nuolatinių išlaidų reikalaujančių farmacinių intervencijų, muzikos programos teikia tvarią naudą ir mažina ilgalaikes išlaidas, todėl yra ypač patrauklios ribotų išteklių sveikatos priežiūros sistemoms ir senstančioms gyventojų grupėms.
Praktiniai būdai, kaip įtraukti gyvą muziką į gydymo planus
Keturi praktiniai metodai leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įtraukti gyvą muziką į gydymo planus, skirtus vienišumo problemai spręsti. Pirma, suplanuoti pasirodymai bendrosiose slaugos įstaigų erdvėse gali sukurti reguliarias socialinio bendravimo galimybes.
Antra, individualūs koncertai prie lovos, pritaikyti prie pacientų muzikinių pageidavimų, skatina emocinį ryšį. Trečia, interaktyvios muzikos dirbtuvės skatina ne pasyvų klausymąsi, o dalyvavimą, kuriant bendruomenę.
Ketvirta, nuotoliniai užsiėmimai, kuriuos galima organizuoti naudojant technologijas, per transliacijos platformas gali pristatyti gyvą muziką namuose gyvenantiems žmonėms.
Įgyvendinimui reikia minimalios specializuotos įrangos, o sprendimus galima pritaikyti įvairiose globos įstaigose. Kurdami programas paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į pacientų pageidavimus, judėjimo apribojimus ir kognityvinius gebėjimus, kad būtų užtikrintas prieinamumas įvairioms vienišumą patiriančioms gyventojų grupėms.
Ilgalaikė nauda ir ilgalaikis socialinis įsitraukimas per muziką
Nors muzikos programų įgyvendinimas reikalauja kruopštaus planavimo, ilgalaikis šių intervencijų poveikis tęsiasi gerokai ilgiau nei iki pirmųjų susitikimų. Tyrimai rodo, kad dalyviai, reguliariai dalyvaujantys grupiniuose muzikiniuose užsiėmimuose, užmezga prasmingus socialinius ryšius, kurie išlieka ir už formalaus gydymo ribų.
Šie ilgalaikiai ryšiai padeda sumažinti izoliacijos lygį ir pagerinti gyvenimo kokybės rodiklius ilgesnį laiką. Tyrimai rodo, kad per muzikinius užsiėmimus įgyti įgūdžiai – aktyvus klausymasis, bendradarbiavimas ir emocinė raiška– perkeliami į platesnį socialinį kontekstą.
Ilgalaikiai duomenys rodo, kad muzikinių intervencijų dalyviai dažniau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą ir savanorišką socialinę veiklą praėjus keleriems metams po programos užbaigimo, o tai rodo, kad muzika gali tapti ilgalaikės socialinės integracijos katalizatoriumi.
