Klinikų gydytojai paprastai rekomenduoja sėdėti tualete ne ilgiau kaip 5–10 minučių, kad būtų sumažintas dubens dugno įtempimas ir sumažinta hemorojaus rizika. Ilgas sėdėjimas, dažnai dėl telefonų ar knygų, padidina pilvo ertmės slėgį ir venų užgulimą. Taip pat svarbi tualeto sėdėjimo poza ir sėdynės aukštis. Rekomenduojama trumpai ir tikslingai naudotis tualetu; jei tuštinimasis trunka ilgiau arba sukelia skausmą, gali būti reikalingas tolesnis tyrimas – tai kelia praktinius klausimus, ką reikėtų keisti.
Kodėl gydytojai rekomenduoja riboti sėdėjimą tualete iki 5–10 minučių
Kodėl rekomenduojama riboti sėdėjimą iki 5–10 minučių? Gydytojai pažymi, kad ilgas sėdėjimas tualete padidina spaudimą anorektalinėms venoms, didindamas hemorojaus riziką.
Žemutinė tiesiosios žarnos padėtis, palyginti su sėdėjimu ant kėdės, kartu su gravitacija trukdo veniniam kraujo grįžimui ir skatina analinių venų užgulimą. Dėmesį blaškantys veiksniai, tokie kaip telefonai ar skaitymas, dažnai prailgina sėdėjimą ir skatina įtampą.
Pakartotiniai ilgi bandymai gali susilpninti dubens raumenis ir sunkiais atvejais prisidėti prie tiesiosios žarnos iškritimo. Gydytojai rekomenduoja nutraukti pastangas po 10 minučių, prireikus grįžti vėliau ir aktyviai kovoti su vidurių užkietėjimu, geriant daug skysčių, vartojant daugiau maistinių skaidulų ir švelniai judant, kad sumažėtų poreikis ilgai sėdėti tualete.
Kaip ilgai sėdint tualete kenkia dubens dugnui
Ilgai sėdint tualete, sėdimoji padėtis ir su ja susijusi laikysena padidina žemyn nukreiptą jėgą dubens dugnui, priverčiant dubens raumenis ir jungiamuosius audinius dirbti sunkiau prieš gravitaciją ir didinant laipsniško silpnėjimo riziką.
Tyrimai rodo, kad ilgiau nei dešimt minučių trunkantys seansai padidina pilvo ir dubens spaudimą, ištempia jungiamuosius audinius ir sutrikdo venų grįžimą anorektalinėje srityje.
Pakartotinis pasilenkimas į priekį arba sėdėjimas ant ovalios sėdynės keičia dubens geometriją, didina analinio kanalo kampą ir mechaninę įtampą, palyginti su įprastu sėdėjimu ant kėdės.
Ilgalaikis per didelis krūvis dėl ilgo buvimo tualete – dažnai dėl telefono naudojimo – per kelis mėnesius ar metus gali susilpninti raumenis ir sukelti nuolatinę žarnyno funkcijos sutrikimą.
Gravitacijos ir tualeto sėdynės konstrukcijos vaidmuo hemorojaus rizikoje
Remiantis įrodymais, kad ilgas sėdėjimas tualete įtempia dubens audinius, dėmesys kreipiamas į tai, kaip gravitacija ir sėdynės forma konkrečiai veikia hemorojaus susidarymą.
Tyrimai rodo, kad sėdėjimas nuleidžia tiesiąją žarną, todėl gravitacija padidina spaudimą dubens venoms ir trukdo veniniam kraujo grįžimui, skatindama analinių venų užgulimą.
Tipinis ovalus sėdynės dizainas dar labiau nuleidžia ir ištiesina tiesiąją žarną, palyginti su įprasta kėdė, sustiprindamas dubens dugno įtampą.
Ilgas sėdėjimas sukuria vienkryptį vožtuvą, kuris sulaiko kraują dubens kraujagyslėse; papildoma įtampa sustiprina užgulimą ir susilpnina atramą.
Siekiant užtikrinti pacientų gerovę, ekspertai pataria riboti tualeto naudojimo laiką iki maždaug penkių–dešimties minučių ir vengti ilgo sėdėjimo ar įtampos.
Dažni elgesio modeliai, dėl kurių ilgėja buvimo tualete laikas
Nustatykite dažnus įpročius, dėl kurių ilgėja buvimo tualete laikas, ir įvertinkite jų poveikį dubens įtampai. Stebėjimo duomenys rodo, kad į tualetą atsinešus telefonus, knygas ar žurnalus trumpi vizitai tampa ilgais, dažnai viršijančiais 10 minučių rekomendaciją. Naršymas internete ar vaizdo įrašų žiūrėjimas gali pailginti vizitus iki 20–30 minučių, padidindamas tiesiosios žarnos slėgį ir dubens dugno įtampą, taip padidindamas hemorojaus riziką.
Tualeto normalizavimas kaip atsipalaidavimo ar skaitymo vietos skatina pakartotinius ilgus vizitus, kurie silpnina dubens raumenis. Įprastas įtempimas ar laukimas, kol prasidės tuštinimasis, dar labiau padidina spaudimą. Asmenys, sergantys lėtiniu vidurių užkietėjimu, ilgai sėdėdami turi didesnę tikimybę susirgti išsiplėtusiomis analinėmis venomis ar tiesiosios žarnos iškritimu.
Praktiniai patarimai, kaip sutrumpinti ir pagerinti tuštinimosi sesijas
Įgyvendinkite tikslingus pokyčius, kad sutrumpintumėte tualeto sesijas ir sumažintumėte dubens įtampą: pašalinkite trukdžius, pvz., telefonus ar skaitymo medžiagą, ribokite sėdėjimą iki maždaug 10 minučių, o jei išmatos neišėjo, atsistokite ir pajudėkite, taip pat spręskite išmatų konsistencijos problemą, gėrimais skatindami skysčių vartojimą ir didindami maistinių skaidulų kiekį (maždaug 14 g per 1000 kcal), kad tuštinimasis būtų lengvesnis ir greitesnis; Nuolatinės problemos arba ilgiau nei tris savaites trunkantis tuštinimasis turėtų būti įvertintas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo, kad būtų galima atmesti galimas ligas.
Gydytojai rekomenduoja pašalinti trukdžius, laiku stengtis ir atsistoti, kad prireikus stimuliuotų žarnyno raumenis.
Skatinti gerti vandenį ir valgyti maistą, turintį daug ląstelienos, padeda reguliariai ir greičiau tuštintis be įtampos.
Kai ilgas buvimas tualete signalizuoja apie medicininę problemą
Dažnai sėdėjimas tualete ilgiau nei 10 minučių signalizuoja ne tik apie paprastą vėlavimą, bet ir gali rodyti lėtinį vidurių užkietėjimą, išmatų srauto obstrukciją ar kitas virškinimo trakto problemas, kurios reikalauja klinikinės pagalbos.
Pasikartojantys ilgas sėdėjimas (keletą kartų per savaitę ilgiau nei tris savaites) gali rodyti IBS, Krono ligą arba struktūrinę obstrukciją, pvz., didelį polipą.
Naujas arba pasunkėjęs vidurių užkietėjimas, susijęs su kraujavimu, stipriu skausmu arba pakitusiais žarnyno įpročiais, reikalauja skubaus pirminės sveikatos priežiūros įvertinimo ir galimo nukreipimo pas gastroenterologą.
Dalinė žarnyno obstrukcija dėl kolorektalinių auglių gali sukelti sunkumus ir kraujavimą; didėjantis kolorektalinio vėžio sergamumas tarp jaunesnių nei 55 metų žmonių skatina ankstesnį tyrimą.
Nuolatinis įtempimas reikalauja medicininio įvertinimo.
Paprasti gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys išvengti vidurių užkietėjimo ir įtempimo
Laiko tualete ribojimas ir kasdienių įpročių keitimas gali žymiai sumažinti vidurių užkietėjimą ir įtempimo poreikį.
Klinikinės rekomendacijos pataria išeiti iš tualeto po 5–10 minučių, kad būtų išvengta ilgalaikio spaudimo ir hemorojaus rizikos.
Prevencinės priemonės apima daug ląstelienos turinčią mitybą (apie 14 g per 1000 kalorijų; maždaug 25–38 g per dieną) ir pakankamą skysčių vartojimą (≈2,7 l per dieną moterims, 3,7 l per dieną vyrams iš maisto ir gėrimų), kad išmatos būtų minkštesnės ir reguliaresnės.
Pašalinus vonios kambaryje esančius dėmesį blaškančius daiktus, išvengiama laiko praradimo.
Jei išmatos neišsiskiria per maždaug 10 minučių, patariama trumpai pasivaikščioti arba švelniai judėti ir pabandyti vėliau, o ne toliau įtempti.
