Visą gyvenimą girdėjau – gerk aštuonias stiklines vandens per dieną. Sveika, būtina, privaloma. Todėl nešiojausi buteliuką visur ir gėriau, net kai nesinorėjo.
Kol nefrologas Tomas, pas kurį nuėjau dėl inkstų tyrimo rezultatų, paklausė: „Kiek vandens per dieną geriate?”
Atsakiau – apie tris litrus, kartais daugiau. Jis susiraukė: „Su jūsų inkstų funkcija tai pavojinga. Turite riboti iki pusantro litro.”
Nustebau. Kaip vanduo gali būti pavojingas?
Kai inkstai nebesusitvarko
Gydytojas Tomas paaiškino paprastai. Inkstai – tai filtras, kuris pašalina perteklinį vandenį iš organizmo. Bet jei inkstai veikia silpniau – filtras užsikemša.
„Kai geriate daugiau vandens nei inkstai sugeba pašalinti, jis kaupiasi organizme”, – sakė jis. „Praskiedžia natrio kiekį kraujyje. Tai vadinama hiponatremija – ir tai rimta.”
Natris reguliuoja skysčių balansą ląstelėse. Kai jo per mažai kraujyje – vanduo pradeda tekėti į ląsteles, jos brinksta. O smegenys, uždarytos kietoje kaukolėje, negali išsiplėsti – spaudimas didėja, ir tai gali baigtis labai blogai.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Tomas išvardijo požymius, kad geriu per daug:
Pykinimas ir galvos skausmas – pirmieji signalai, kad kažkas negerai.
Sumišimas ir letargija – smegenys pradeda kentėti nuo spaudimo.
Raumenų spazmai – elektrolitų disbalansas veikia raumenis.
Labai šviesus arba bespalvis šlapimas – aiškus ženklas, kad vandens per daug.
„Jei po didelio kiekio vandens išgėrimo pajuntate šiuos simptomus – tai ne dehidratacija, o priešingai”, – pabrėžė jis.
Kam dar pavojinga gerti daug vandens
Pasirodo, ne tik inkstų ligoniai turi būti atsargūs. Tomas išvardijo grupes:
Širdies nepakankamumas – perteklinis vanduo apkrauna širdį, didina spaudimą plaučiuose ir galūnėse.
Kepenų cirozė – skysčiai kaupiasi pilvo ertmėje, blogėja elektrolitų pusiausvyra.
Tam tikri vaistai – kai kurie antidepresantai, priešuždegiminiai vaistai keičia natrio apykaitą. Su jais gerti daug vandens – rizikinga.
„Aštuonių stiklinių taisyklė – tai ne visiems”, – pasakė Tomas. „Tai bendra rekomendacija sveikiems žmonėms. Bet jei turite lėtinių ligų – taisyklės kitokie.”
Kiek iš tikrųjų reikia gerti
Tomas davė paprastą sistemą. Sveikiems žmonėms – pasikliauti troškuliu. Organizmas pats pasako, kada jam reikia vandens.
„Nereikia versti savęs gerti, jei nesinori”, – paaiškino jis. „Troškulys – tai fiziologinis mechanizmas, kuris veikia tūkstančius metų.”
O sergantiems inkstų, širdies ar kepenų ligomis – gydytojas turi nustatyti individualų limitą. Dažniausiai tai pusantro–du litrai per parą, įskaitant visus gėrimus ir sriubas.
Kaip tikrinti, ar geriu teisingai
Tomas parodė paprastą būdą – šlapimo spalva.
Šviesiai geltona – viskas gerai, hidratacija tinkama.
Tamsiai geltona – reikia daugiau skysčių.
Bespalvis, tarsi vanduo – per daug. Reikia mažinti.
Dabar seku šią sistemą. Nebenešioju buteliuko kaip privalomo dalyko. Geriu, kai noriu, ir stebiu spalvą.
Tomas buvo teisus: „Vanduo – gyvybės šaltinis. Bet kaip ir visko – per daug gali pakenkti. Klausykite savo kūno, ne interneto patarimų.”
Dabar kiekvieną kartą, kai kas nors sako „reikia gerti daugiau vandens” – klausiu, ar tikrai. Kartais mažiau yra daugiau.
slug: vandens-gerimas-pavojus-inkstai-sirdis
