Gastroenterologai įspėja, kad kefyro vartojimas iškart po valgio gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sutrikdyti virškinimą. Ši vis dažniau taikoma praktika neutralizuoja virškinimo fermentus, o didelis gėrimo rūgštingumas apsunkina skrandį ir gali sukelti pilvo pūtimą, spazmus ir rūgšties refliuksą. Ekspertai rekomenduoja palaukti 45-90 minučių po valgio ir tik tada mėgautis kefyru. Turintiems jautrią virškinimo sistemą, imuninės sistemos sutrikimų ar netoleruojantiems laktozės kyla didesnė rizika. Tinkamas laikas ir laipsniškas įvedimas gerokai sumažina šį neigiamą poveikį.
Kefyro iškilimas šiuolaikinėje sveikatos kultūroje
Nors tradiciniai fermentuoti maisto produktai egzistuoja jau šimtmečius, per pastarąjį dešimtmetį kefyras itin išpopuliarėjo Vakarų sveikatos ir sveikatingumo bendruomenėse. Šis probiotikų turtingas gėrimas, kilęs iš Kaukazo kalnų, iš neaiškaus etninio gėrimo tapo pagrindiniu sveiku produktu, kurį galima įsigyti daugelyje prekybos centrų.
Socialinės žiniasklaidos influenceriai, mitybos specialistai ir sveikatos leidiniai propaguoja kefyrą dėl jo tariamos naudos žarnyno sveikatai, imuninei sistemai ir virškinimo sistemai. Pasaulinė kefyro rinka atitinkamai reagavo, o jos metinis augimas viršijo 5 %, nes vartotojai vis dažniau ieško natūralių sveikatos palaikymo būdų.
Tradicinių kefyro ruošimo metodų supratimas
Kaip senovės kultūros augino kefyrą, neturėdamos šiuolaikinių šaldymo ar sanitarijos metodų? Tradicinis kefyro ruošimas rėmėsi natūralia fermentacija gyvulių odos maišeliuose, kabančiuose prie durų. Į namus įeinančių ir išeinančių žmonių judėjimas sužadindavo tinkamą fermentacijos procesą.
Senovės bendruomenės išlaikė nuolatinį fermentacijos ciklą, kasdien pašalindamos dalį pagaminto kefyro ir pridėdamos šviežio pieno. Šis nuolatinis procesas sukūrė stabilią mikrobinę aplinką, atsparią kenksmingiems patogenams. Dėl kefyro grūduose esančių bakterijų ir mielių simbiozės gėrimas natūraliai išsilaikė dėl pieno rūgšties gamybos ir konkurencinio pavojingų mikroorganizmų slopinimo.
Skirtingai nuo šiuolaikinių komercinių versijų, tradiciniame kefyre buvo didesnė naudingų mikrobų ir biologiškai aktyvių junginių koncentracija.
Probleminis vartojimo būdas, keliantis susirūpinimą
Naujausi tyrimai rodo, kad kefyro vartojimas iš karto po valgio gali sutrikdyti tinkamą virškinimą, sukelti diskomfortą ir galimai pakenkti skrandžio sistemai. Didelis fermentuoto gėrimo rūgštingumas kartu su maistu gali užvaldyti skrandį ir neutralizuoti virškinimo fermentus.
Gastroenterologai rekomenduoja prieš geriant kefyrą palaukti bent 45-90 minučių po valgio. Toks laikas leidžia maistui tinkamai pradėti virškinimo procesą, nesutrikdant probiotinio gėrimo aktyviųjų kultūrų ir rūgštaus pH. Vartojant gėrimą ryte tuščiu skrandžiu, maksimaliai padidėja naudingų bakterijų kolonizacija ir sumažėja nepageidaujamų reakcijų, apie kurias praneša jautrūs asmenys.
Ką gastroenterologai pastebi klinikinėje praktikoje
Daugelio medicinos centrų gastroenterologai vis dažniau praneša apie pacientus, patiriančius nepageidaujamų reakcijų po netinkamo kefyro vartojimo.
Universitetinio medicinos centro gastroenterologė daktarė Melissa Chen pastebi, kad po kefyro vartojimo tuščiu skrandžiu arba per dideliais kiekiais pacientams pasireiškia pilvo pūtimas, mėšlungis ir rūgšties refliuksas. „Stebime uždegimines reakcijas jautriems asmenims, ypač tiems, kurie jau turi virškinimo sutrikimų”, – aiškina ji.
Klinikiniai stebėjimai rodo, kad laikas turi didelę reikšmę – vartojant fermentuotus produktus kartu su maistu, o ne atskirai, kyla mažiau komplikacijų. Be to, praktikuojantys gydytojai teigia, kad laipsniškas įvedimas leidžia žarnyno mikrobams tinkamai prisitaikyti, todėl išvengiama staigių mikrobų pokyčių, sukeliančių virškinimo sutrikimų.
Kaip netinkamas kefyro vartojimas veikia skrandžio gleivinę
Nors paprastai kefyras šlovinamas dėl savo probiotinės naudos, netinkamai vartojamas jis gali pakenkti skrandžio gleivinei. Gastroenterologai teigia, kad vartojant daug kefyro tuščiu skrandžiu gali padidėti rūgšties gamyba ir sudirginti skrandžio gleivinę.
Didelis komercinių kefyro rūšių rūgštingumas gali sustiprinti šį poveikį, ypač asmenims, sergantiems gastritu ar opomis. Tyrimai rodo, kad kefyre esantys fermentacijos junginiai, vartojami dideliais kiekiais, gali laikinai sutrikdyti skrandžio apsauginį barjerą.
Medikai rekomenduoja kefyrą vartoti valgio metu, o ne prieš valgį, per parą suvartoti ne daugiau kaip 120-240 ml, o jautriems asmenims rinktis mažesnio rūgštingumo rūšis.
Didelės jautrumo kefyrui rizikos grupių nustatymas
Tam tikros gyventojų grupės, įtraukdamos kefyrą į savo mitybą, susiduria su didesne rizika, todėl prieš pradedant vartoti kefyrą, jį reikia atidžiai apsvarstyti. Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, įskaitant asmenis, kuriems atliekama chemoterapija arba kurie serga ŽIV/AIDS, prieš pradėdami vartoti šį fermentuotą gėrimą turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Žmonės, netoleruojantys laktozės, gali patirti didesnių virškinimo sutrikimų, nepaisant to, kad kefyre yra mažiau laktozės. Asmenys, jautrūs histaminui, dažnai praneša apie nepageidaujamas reakcijas į fermentuotus maisto produktus, įskaitant kefyrą.
Imunosupresantus ar antibiotikus vartojantys pacientai, taip pat sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas, turėtų būti atsargūs.
Fermentacijos ir skrandžio dirginimo moksliniai pagrindai
Fermentacijos procesai, vykstantys kefyro gamyboje, sukuria biocheminius junginius, kurie jautriems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą. Pieno rūgšties bakterijos ir mielės laktozę paverčia pieno rūgštimi, etanoliu ir anglies dioksidu.
Šio proceso metu taip pat susidaro histaminų ir tiramino, kurie gali dirginti skrandžio gleivinę. Tiems, kurių virškinimo sistema sutrikusi, šie junginiai gali sukelti uždegimą, pilvo pūtimą ir rūgšties refliuksą. Didelis rūgštingumas (pH 3,5-4,5) gali sustiprinti esamą gastritą ar opas.
Be to, probiotikų kiekis, nors ir naudingas daugeliui, gali pažeisti mikrobiomo pusiausvyrą sutrikusiose sistemose, sukeldamas disbiozės simptomus, įskaitant spazmus ir nereguliarų tuštinimąsi.
Sveikesnės alternatyvos, leidžiančios mėgautis kefyro nauda
Asmenims, patiriantiems virškinimo diskomfortą dėl tradicinio kefyro, kelios švelnesnės alternatyvos gali suteikti panašią probiotinę naudą be tokios pat skrandžio dirginimo rizikos.
Kokosų kefyras – tai pasirinkimas be pieno ir su panašiu bakterijų profiliu. Vandens kefyras, fermentuojamas ne iš pieno, o iš vandens su cukrumi, suteikia probiotikų be laktozės. Abi alternatyvos iš pradžių gali būti skiedžiamos, kad sumažėtų jų stiprumas.
Pradėkite nuo mažų porcijų– 15 ml per dieną, kad virškinimo sistema galėtų palaipsniui prisitaikyti. Kefyro vartojimas valgio metu, o ne tuščiu skrandžiu sušvelnina jo rūgštingumą. Komerciškai parduodamiems kefyro produktams, pažymėtiems etiketėmis „švelnus” arba „švelnus”, dažnai taikomi modifikuoti fermentacijos procesai, specialiai pritaikyti jautriam skrandžiui.
Ekspertų rekomendacijos dėl saugaus probiotikų vartojimo
Nors alternatyvios kefyro formos siūlo sprendimus jautriems asmenims, medikai nustatė konkrečias rekomendacijas, kaip idealiai vartoti probiotikus.
Specialistai rekomenduoja pradėti nuo mažų kiekių – paprastai 60 ml per dieną – ir palaipsniui didinti vartojimą, kai išsivysto tolerancija. Kefyro vartojimas valgio metu, o ne tuščiu skrandžiu, sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
Tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi arba turi rimtų virškinimo sutrikimų, prieš pradedant vartoti probiotikus, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Laikant šaldytuve žemesnėje nei 4 °C temperatūroje, palaikomas optimalus probiotikų gyvybingumas be pernelyg didelės fermentacijos. Specialistai taip pat siūlo vengti kefyro su pridėtiniu cukrumi ar dirbtinėmis sudedamosiomis dalimis, nes jos gali neutralizuoti teigiamą poveikį arba paaštrinti virškinimo trakto problemas.
