Kosulys yra vienas dažniausių simptomų, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytoją. Tačiau dar daugiau žmonių jo tiesiog nepaiso – palaukia, kol praeis savaime, išgeria arbatos su medumi ir tikisi geriausio. Daugeliu atvejų toks požiūris pasiteisina.
Vis dėlto medikai perspėja, kad kai kurie kosuliai nusipelno daugiau dėmesio. Ypač tie, kurie tęsiasi ilgiau nei įprasta ir nesiliauja net praėjus kelioms dienoms po peršalimo. Tokiais atvejais organizmas gali siųsti signalą, kad kažkas negerai – ir tas „kažkas” ne visada yra nereikšmingas.
Kyla logiškas klausimas: kada paprastas kosulys tampa priežastimi susirūpinti? Ir kokie požymiai turėtų priversti nedelsiant kreiptis į specialistą?
Kiek laiko kosulys gali trukti ir kada sunerimti
Dauguma ūmių kosulių, atsiradusių dėl virusinės infekcijos, praeina per dvi–tris savaites. Tai normalu – kvėpavimo takai turi laiko atsigauti po uždegimo, o organizmas palaipsniui atsikrato gleivių ir dirginimo.
Tačiau jei kosulys išlieka ilgiau nei 7–14 dienų ir nesirodo jokių pagerėjimo požymių, gydytojai rekomenduoja nebelaukti. Tokia trukmė gali rodyti, kad už kosulio slypi kažkas daugiau nei paprastas peršalimas.
Kosulys, trunkantis ilgiau nei aštuonias savaites, medicinoje jau vadinamas lėtiniu. Toks simptomas reikalauja išsamaus įvertinimo, nes gali signalizuoti apie įvairias plaučių, širdies ar net onkologines ligas.
Paslėptos priežastys, apie kurias retai pagalvojame
Ne visada ilgai trunkantis kosulys reiškia kažką baisaus. Dažnai už jo slypi gana nekenksmingos, bet erzinančios būklės.
Viena dažniausių priežasčių – postnazalinis nutekėjimas, kai gleivės iš nosies teka žemyn gerklės užpakaline dalimi ir dirgina kvėpavimo takus. Tai ypač būdinga alerginiu sezonu ar sergant lėtiniu sinusitu.
Kita dažna, bet dažnai nepastebima priežastis – gastroezofaginis refliuksas (GERL). Skrandžio rūgštis pakyla į stemplę ir dirgina gerklę, sukeldama lėtinį kosulį. Įdomu tai, kad žmogus gali net nejausti klasikinio rėmens, o vienintelis simptomas bus būtent kosulys.
Taip pat neretai kaltas tiesiog sausas ar užterštas oras, cigarečių dūmai, dulkės ar kiti dirgikliai aplinkoje.
Požymiai, kurie reikalauja skubios pagalbos
Yra tam tikrų simptomų, kurie kartu su kosuliu turėtų priversti nedelsiant kreiptis į gydytoją arba net skubiosios pagalbos skyrių.
Kraujas skreplyje – vienas rimčiausių perspėjamųjų ženklų. Tai gali rodyti nuo plaučių infekcijos iki piktybinių navikų, todėl tokio simptomo niekada negalima ignoruoti.
Pūlingi, žalsvi ar geltoni skrepliai kartu su karščiavimu, trunkančiu ilgiau nei dvi paras, gali rodyti bakterinę infekciją ar pneumoniją.
Staigus ar progresuojantis dusulys – ypač jei atsirado netikėtai ir stiprėja – gali signalizuoti apie plaučių emboliją, širdies nepakankamumą ar kitas gyvybei pavojingas būkles.
Stiprus skausmas krūtinėje, ypač giliai įkvepiant, taip pat reikalauja skubaus įvertinimo.
Švokštimas, švilpimas kvėpuojant ar aukšto tono „ūkavimas” kosulio metu gali rodyti kvėpavimo takų obstrukciją arba kokliušą – ligą, kuri, priešingai nei daugelis mano, paveikia ne tik vaikus.
Rimtos ligos, kurias būtina atmesti
Kai kosulys užsitęsia ir nepraeina nuo įprastų priemonių, gydytojai pirmiausia siekia atmesti pavojingiausias priežastis.
Pneumonija – plaučių uždegimas, kuris gali išsivystyti po virusinės infekcijos kaip bakterinė komplikacija.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – ypač aktualu rūkaliams ir buvusiems rūkaliams.
Širdies nepakankamumas – kai širdis nesugeba efektyviai pumpuoti kraujo, skysčiai gali kauptis plaučiuose ir sukelti kosulį.
Plaučių embolija – kraujo krešulys plaučių arterijoje, galintis sukelti staigų dusulį ir kosulį.
Plaučių vėžys – nors tai viena baisiausių diagnozių, anksti pastebėtas ir gydomas jis turi geresnes prognozes.
Diagnozei patvirtinti ar atmesti gydytojai gali skirti krūtinės ląstos rentgeną ar kompiuterinę tomografiją, spirometriją, kraujo tyrimus ir kitus specifinius tyrimus.
Kaip pasirūpinti savimi namuose
Jei kosulys neturi pavojingų požymių ir atrodo susijęs su peršalimu ar dirgikliais, galima bandyti palengvinti simptomus namuose.
Svarbu pakankamai gerti skysčių – tai padeda skystinti gleives ir lengviau jas atkosėti. Drėkinas oras, ypač šildymo sezonu, mažina kvėpavimo takų dirginimą. Gerklės pastilės ir šilti gėrimai gali laikinai nuraminti kosulį.
Jei įtariate refliuksą, verta pamėginti pakelti lovos galvūgalį ir vengti maisto prieš miegą. Taip pat naudinga atsisakyti riebaluoto, aštrutaus maisto ir kofeino.
Būtina vengti dūmų, dulkių ir kitų dirgiklių. Jei rūkote – tai dar viena priežastis pagalvoti apie šio įpročio atsisakymą.
Kada vis dėlto eiti pas gydytoją
Kreipkitės į specialistą, jei kosulys tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, ypač kai kartu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų: spalvoti ar kruvini skrepliai, dusulys, krūtinės skausmas, karščiavimas, neaiškus svorio kritimas ar bendras silpnumas.
Nedelskite, jei kosulys staiga pablogėja, atsiranda švokštimas ar sunku kvėpuoti. Tokiais atvejais geriau pasirodyti gydytojui ir išgirsti, kad viskas gerai, nei praleisti rimtos ligos pradžią.
Gydytojai pabrėžia: ankstyvas įvertinimas ne tik padeda greičiau nustatyti diagnozę, bet ir leidžia laiku pradėti gydymą, jei jo prireikia.
