Gvazdikėliai daugeliui asocijuojasi tik su kalėdiniais kepiniais ar karštais gėrimais. Tačiau šie maži aromatiniai žiedpumpuriai turi kur kas daugiau savybių, nei įprasta manyti. Mokslininkai vis dažniau tiria jų poveikį sveikatai – nuo antioksidacinio veikimo iki įtakos cukraus kiekiui kraujyje.
Kas yra gvazdikėliai
Gvazdikėliai – tai džiovinti Syzygium aromaticum medžio žiedpumpuriai, kilę iš Indonezijos Prieskonių salų. Jie parduodami sveiki arba malti ir naudojami tiek virtuvėje, tiek tradicinėje medicinoje.
Kulinarijoje gvazdikėliai dažniausiai dedami į karis, marinatus, kepinių tešlas ir karštuosius gėrimus. Jie yra daugelio prieskonių mišinių – garam masala, penkių prieskonių miltelių – sudedamoji dalis.
Tradicinėje medicinoje gvazdikėliai naudojami burnos higienai, virškinimui gerinti ir skausmui malšinti. Odontologijoje gvazdikėlių aliejus vertinamas dėl vietinio anestetiko ir antiseptiko savybių.
Praktinis patarimas: jei norite ilgiau išsaugoti aromatą, rinkitės sveikus gvazdikėlius ir susmulkinkite juos tik prieš pat naudojimą.
Maistinė vertė ir pagrindinės medžiagos
Nors gvazdikėliai vartojami nedideliais kiekiais, jų mitybinis profilis įspūdingas.
Vienas arbatinis šaukštelis (apie 2 gramus) maltų gvazdikėlių suteikia vos 6 kilokalorijų, tačiau padengia apie 55 % dienos mangano poreikio. Manganas yra svarbus mineralas, dalyvaujantis kaulų formavimesi ir medžiagų apykaitoje.
Gvazdikėliuose taip pat yra vitamino K, kalio ir beta karotino.
Tačiau svarbiausia – jų fitocheminė sudėtis. Vyraujantis junginys yra eugenolis, kurį papildo įvairūs polifenoliai. Būtent šios medžiagos atsakingos už daugelį gvazdikėlių sveikatos poveikių.
Eteriniame gvazdikėlių aliejuje eugenolio koncentracija yra daug didesnė nei sveikuose prieskoniuose, todėl jį naudojant reikia būti ypač atsargiems.
Antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis
Gvazdikėliai pasižymi vienu stipriausių antioksidacinių poveikių tarp prieskonių. Eugenolis ir kiti polifenoliai naikina laisvuosius radikalus ir slopina uždegimą skatinančius procesus organizme.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad gvazdikėlių junginiai slopina COX fermentus ir NF-κB signalinius kelius – tuos pačius, kuriuos veikia daugelis priešuždegiminių vaistų.
Gyvūnų tyrimuose gvazdikėlių ekstraktai sumažino oksidacinio streso žymenis ir parodė apsauginį poveikį kepenims bei širdies ir kraujagyslių sistemai.
Svarbu pabrėžti, kad šie rezultatai gauti kontroliuojamomis sąlygomis. Kulinarinės dozės yra saugios, tačiau koncentruoti ekstraktai ar aliejai, kuriuose gausu eugenolio, dideliais kiekiais gali pakenkti kepenims.
Antimikrobinės savybės ir burnos higiena
Gvazdikėliai tradiciškai naudojami burnos problemoms spręsti – ir tam yra mokslinis pagrindas.
Tyrimai rodo, kad eugenolis slopina Streptococcus mutans – pagrindinę bakteriją, sukeliančią dantų ėduonį – ir kitas burnos patogenines bakterijas.
Sukramčius vieną ar du gvazdikėlius galima atgaivinti kvapą ir šiek tiek sumažinti bakterijų kiekį burnoje. Tai senas, bet vis dar veiksmingas metodas.
Odontologijoje gvazdikėlių aliejus naudojamas kaip vietinis anestetikas ir antiseptikas. Jis padeda malšinti dantų skausmą ir dezinfekuoja pažeistas vietas.
Tačiau koncentruotas aliejus gali dirginti dantenas ar sukelti alerginę reakciją. Prieš naudojant jį reikia skiesti ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Poveikis cukraus kiekiui ir kaulų sveikatai
Vis daugiau tyrimų rodo, kad gvazdikėliai gali turėti teigiamą poveikį metabolizmui.
Viename nedideliame 2019 metų tyrime dalyviai, vartojusieji 250 mg gvazdikėlių ekstrakto per dieną, turėjo mažesnį gliukozės kiekį kraujyje po valgio. Nors tyrimų duomenys dar riboti, rezultatai yra daug žadantys.
Kaulų sveikatai svarbus gvazdikėliuose esantis manganas. Šis mineralas būtinas kaulų formavimosi procesams. Gyvūnų tyrimuose eugenolis parodė apsauginį poveikį kaulų masei.
Kepenų apsaugai gvazdikėliai taip pat gali būti naudingi – bent jau tai rodo ląstelių ir gyvūnų tyrimai. Tačiau čia yra paradoksas: saikingos dozės apsaugo kepenis, o per didelės eugenolio dozės gali būti hepatotoksiškos.
Saugumo aspektai ir dozavimas
Nedidelės kulinarinės dozės – maždaug vienas arbatinis šaukštelis (2 gramai) maltų gvazdikėlių – paprastai yra visiškai saugios ir gerai toleruojamos.
Problemos kyla su koncentruotais preparatais. Gvazdikėlių eterinis aliejus yra labai stiprus ir gali sukelti rimtų pašalinių poveikių. Pranešta apie toksinius apsinuodijimus, kai buvo suvartota 10–30 ml nepraskiesto aliejaus – tai sukėlė kepenų pažeidimus ir neurologinius simptomus.
Eugenolis gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Vartojantys antikoaguliantus (pvz., varfariną) turėtų būti atsargūs, nes gvazdikėliai gali sustiprinti kraujo skystinimo efektą. Panašiai ir su vaistais nuo diabeto – galimas papildomas gliukozės mažinimo poveikis.
Jei norite naudoti gvazdikėlių aliejų vietiškai, jį būtina skiesti. Rekomenduojama proporcija – apie 10–15 lašų eterinio aliejaus į 30 ml bazinio aliejaus.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, vaikai bei žmonės, turintys kepenų problemų, prieš vartodami gvazdikėlius didesniais nei kulinariniais kiekiais turėtų pasitarti su gydytoju.
Gvazdikėliai – puikus pavyzdys, kaip paprastas prieskonių lentynos gyventojas gali turėti stebėtinai platų poveikį sveikatai. Svarbu tik nepersistengti ir laikytis saikingo vartojimo principo.
