Kuri obelis, pasodinta dabar, po žiemos vis dar guls sandėlyje sveika ir kvapni? Rudeninis sodinimas obelims duoda tai, ko pavasarinis negali – laiko įsišaknyti vėsioje, drėgnoje dirvoje prieš žiemą. Gerai įsitvirtinęs medis pavasarį startuoja greičiau. O jei dar parenki tinkamą veislę, obuoliai laikysis mėnesių mėnesius be jokio puvimo požymio. Sodininkystės specialistė Aurelija išskiria penkias veisles, kurios ypač tinka mūsų klimatui.
Rudens pranašumas paprastas. Mažesnis karštis reiškia mažesnį stresą, tad ką tik pasodintas medis taupo drėgmę, o šaknys ramiai auga toliau. Sezoniniai lietūs pagerina žemės sąlytį su šaknimis, ir žiemą augalas pasitinka jau tvirtai įsikibęs. Belieka teisingai pasirinkti, ką sodinti.
Jonagold – aromatas, kuris laikosi iki pavasario
Jonagold augina didelius, kvapnius vaisius su darniu saldumo ir rūgštumo balansu. Tinkamai laikomas – vėsiai ir pastovioje temperatūroje – jis išsaugo traškumą iki vėlyvos žiemos, neretai ir iki pavasario.
Tai veislė tiems, kurie mėgsta sultingą, ryškaus skonio obuolį ir nenori jo netekti jau lapkritį. Sandėlyje ji atsidėkoja už tvarką ir pastovią temperatūrą.
Renetas Simirenko – klasika sandėliui
Renetas Simirenko pasižymi klasikiniu saldžiarūgščiu skoniu ir tvirtu laikomumu. Tinkamomis sąlygomis jis dažnai išlieka kietas ir sultingas iki vasario.
Ši veislė seniai pažįstama mūsų kraštuose ir vertinama būtent už tai, kad neskuba minkštėti. Jei ieškai obuolio, kurį galima ramiai laikyti visą žiemą, ji – patikimas pasirinkimas. Ypač ją mėgsta tie, kurie vertina ne tik skonį, bet ir tvarkingą, nuspėjamą laikymą sandėlyje – nuimtas rudenį, toks obuolys tiekia save po truputį iki pat šaltojo sezono pabaigos.
Šampionas – dera anksti ir gausiai
Šampionas vertinamas už ankstyvą derėjimą: sodas pradeda atsipirkti jau po kelių sezonų. Vėliau medis derliaus kiekį išlaiko pastovų, be didelių svyravimų.
Vaisiai puikiai tinka valgyti šviežius, o subalansuotas medžio augimas ilgai palaiko jo gyvybingumą. Tiems, kas nenori laukti daugelio metų iki pirmo rimto derliaus, tai vienas patogiausių variantų.
Florina – kai svarbiausia ramybė
Florina išsiskiria atsparumu ligoms. Ji itin retai serga grybinėmis infekcijomis, tad išlaiko švaresnę lapiją ir reikalauja gerokai mažiau purškimų.
Vaisiai gerai laikosi ir lėtai minkštėja. Tai veislė sodininkui, kuris nenori kas savaitę bėgioti su purkštuvu, o vertina nuspėjamą, ramią priežiūrą per visą sezoną.
Ligol – patikimas šeimininkas šaltoms žiemoms
Užsienio sąrašuose dažnai siūloma „Ared”, tačiau ji mėgsta švelnų klimatą ir mūsų žiemų nemėgsta – šalčio pažeisti pumpurai smarkiai numuša derlių. Todėl vietoj jos renkuosi Ligol.
Ligol puikiai auga Lietuvoje, ištveria šaltas žiemas ir sandėlyje laikosi iki pat pavasario. Vaisiai stambūs, gražūs, tinkami ir šviežiam vartojimui, ir ilgam laikymui. Tai praktiškas pasirinkimas ten, kur žiema tikrai šalta, o būtent tokia ji pas mus ir būna.
Toks ir yra tas svarbus niuansas, kurio internetiniuose sąrašuose dažnai pritrūksta: veislė, puikiai tinkanti pietietiškam klimatui, mūsų šaltyje gali tiesiog nesubręsti arba prarasti pumpurus. Todėl renkantis obelį verta žiūrėti ne tik į skonį ar dydį, bet ir į tai, ar ji apskritai mėgsta mūsų žiemas.
Taigi klausimas paprastas: ko labiausiai nori iš savo obels – kad greitai pradėtų derėti, kad obuoliai gulėtų iki pavasario, ar kad medis beveik nesirgtų? Nuo šito atsakymo ir priklauso, kurią iš penkių veislių šį rudenį verta įkasti į savo sodo žemę.
