Sodininkystėje yra vienas dalykas, kuris mane skiria nuo kaimynės Vilmos. Ji rugpjūčio pabaigoje pradeda „uždarinėti sezoną”. Aš tuo metu sėju iš naujo.

Pernai rugpjūtį Vilma kvietė į arbatos. Pažiūrėjo per langą į mano lysves. Pastebėjo, kad aš ką tik kažką sodinu.

— Ką tu darai šitokiu metu? Sezonas baigiasi.

Aš atsakiau, kad sezonas baigiasi tik tiems, kurie nesodina vėlyvųjų gėlių. Vilma nusijuokė. Spalio dvidešimt trečią dieną — kai jos sodas jau pora savaičių stovėjo gelsvai rudas — atvažiavo pas mane. Mano gėlynas vis dar žydėjo. Devynios skirtingos rūšys.

Pirmas atradimas — godetija

Šitos gėlės pavadinimas mūsų sodininkystės klubo nare Aurelija — septyniasdešimt dvejų metų moteris, prižiūrinti šeimos sodą Suvalkijoje keturiasdešimt metų — pavadino „rudens kareiviu”.

Godetija sėjama gegužę. Pirmąkart pražysta liepą. Bet jos žydėjimas tęsiasi iki spalio pabaigos, kartais iki lapkričio pradžios — jei nepatikrinama stipresnių šalnų.

— Aš jas sėju dvi savaitės dvi savaitėmis, — pasakojo Aurelija. — Pirmąsias kovo gale po stiklu. Antrąsias gegužę į gruntą. Trečiąsias birželį.

Tokia paeiliui sėja užtikrina nepertraukiamą žydėjimą per visą sezoną. Pernai mano paskutinė godetija pražydo birželio penktą — ir žydėjo iki spalio dvidešimt aštuntos. Šimtas keturiasdešimt penkių dienų.

Antras atradimas — alyssum

Alyssum yra pažeminusi sodo gražuolė. Niekas apie ją nesvajoja, bet visi prie jos sustoja, nes ji kvepia medumi.

Sodinama gegužę. Žydi iki pirmųjų stipresnių šalnų — minus penkių, minus septynių laipsnių. Pernai ji man kvepėjo iki lapkričio penktos.

Aurelija pasakojo, kad alyssum yra geriausias atributas pakraščiams. Įrašoma palei taką. Augimas kompaktiškas, žemas. Bitės myli. Ji pati turi ir baltą, ir rožinę, ir violetinę veislę — visas sėja į vieną lysvelę, ir gauna spalvotą kilimą.

— Ji niekam nepakenkia, — sakė Aurelija. — Vienintelė gėlė, kurią galiu sodinti šalia daržovių, ir niekas nesako, kad bloga kaimynystė.

Trečias atradimas — matiola

Šita gėlė yra paslaptinga. Dieną — ji nieko ypatingo. Žiedai pusiau užsidarę, lapija pilkšva, atrodo paprastai. Bet vakare, kai saulė nusileidžia — ji prasiskleidžia ir pradeda kvepėti.

Kvapas yra toks stiprus, kad mano vyras pernai galvojo, jog kažkas kvepalų užtaiso ant suoliuko. Ne. Tai matiola.

Aurelija jos sėją taip pat dalina. Pirmoji sėja — gegužės pradžia. Antroji — birželio vidurys. Trečioji — liepos pradžia. Paskutinė matiolų banga žydės nuo rugsėjo iki spalio pabaigos.

Sodinama prie suoliuko, prie lango, prie tako, kuriuo žmogus eina vakare. Ne ten, kur dieną būna saulė — kvapas dieną nepasireiškia. Vakare — užtenka šešių krūmelių penkių metrų aplink, ir kiemas pakeičia nuotaiką.

Keturios kitos, kurios užbaigia sodą

Portulaka — žemas kilimas, kuris žydi sausoje žemėje, kai kitiems pikta. Nuostabi tarp daržovių lysvių.

Gailardija — ryški, šiltų atspalvių, atspari sausai. Nereikalauja laistymo. Žiedo akys raudonos su geltonais kraštais. Auga ir nelabai derlingoje žemėje.

Mirabilis — keturių valandų gėlė. Atsiveria vakarop. Per naktį žydi. Ryte užsidaro. Pasisėja pati. Vieną kartą pasodini — turi visą gyvenimą.

Balzaminė impatiens — sodo balzaminas. Kompaktiški krūmeliai, žiedų pilna iki spalio. Veislė „Tom Tom” auga iki dvidešimt penkių centimetrų.

Skeptikas, kuris pasižiūrėjo

Vilma spalio dvidešimt trečią pasakė, žiūrėdama į mano sodą:

— Aš juk visada galvojau, kad rugsėjis yra sezono pabaiga.

Atsakiau jai tą patį, ką Aurelija atsakė man prieš penkerius metus. Sezono pabaiga yra tada, kai sniegas guli ant suolelio. Iki to laiko galima žydėti.

Šįmet Vilma pirmąkart pasodino godetiją gegužę. Atsiuntė mums abu Aurelijai nuotrauką spalio devintą. Pažymėjo: „Pirmasis ruduo, kai mano sodas atrodo geriau už vasarą.”

Devynios gėlės. Trys sėjos bangos. Vienas pažadas — sodas, kuris žydi tada, kai kaimynų sodai jau supakuoti.