Nocebo efektas, apie kurį niekas neįspėja

Įsivaizduok, kad pavalgęs tablečių pradedi jausti silpnumą, dusulį, krenta spaudimas, kūnas dreba. Tu žinai, kad tai – stiprūs antidepresantai, kurie gali sukelti mirtį perdozavus. Bet tada, kai gulėdamas ligoninės palatoje sužinai, kad tai… paprasčiausi cukraus milteliai, visi simptomai akimirksniu išnyksta.

Tai ne išgalvota istorija – tai realus atvejis, kuris tapo vienu garsiausių nocebo efekto pavyzdžių šiuolaikinėje medicinoje.

Kas yra nocebo efektas?

Medicinoje viskas girdėta apie placebo efektą – kai žmogaus įsitikinimas, kad vartoja veiksmingą vaistą, iš tiesų sukelia teigiamą organizmo reakciją. Bet yra ir tamsioji šio reiškinio pusė – nocebo efektas.

Tai situacija, kai vien lūkesčiai, kad kažkas pakenks, iš tiesų ir sukelia realų fizinį ar psichologinį pablogėjimą. Net jei išoriškai – nieko blogo nevyksta.

Nocebo gali sukelti:

• Galvos skausmą nuo „kenksmingos“ antenos,

• Pykinimą nuo neva užkrėsto maisto,

• Išbėrimus nuo „alergizuojančio“ kremo,

  Reklama

• Ar net paniką ir mirtiną spaudimo kritimą, kai suvoki, kad „perdozavai vaistų“.

Tikra istorija, kuri šokiravo mokslininkus

K. T. Blease ir jo kolegos aprašė realų klinikinį atvejį, kur jaunas vyras bandė nusižudyti išgėręs 29 tabletes – neva gautas iš gydytojo kaip antidepresantus. Netrukus jis tapo bejėgis, spaudimas krito, pradėjo prakaituoti, jį ištiko šokas.

Jį skubiai nugabeno į ligoninę, tačiau medikai sužinojo vieną netikėtą faktą: tabletes buvo tik placebas. Vyras dalyvavo tyrime, kur dalis pacientų gaudavo tik „cukrines tabletes“, be veikliosios medžiagos.

Vos tik jam tai buvo pasakyta, visi jo simptomai dingo beveik akimirksniu.

Kaip tai įmanoma?

Žmogaus smegenys valdo visą organizmo sistemą – nuo hormonų gamybos iki širdies ritmo. Jei mūsų protas tvirtai tiki, kad kūnas patiria pavojų, organizmas gali išleisti visą streso hormonų kaskadą:

• Kortizolį – kuris didina nerimą ir slopina imunitetą.

  Reklama

• Adrenaliną – kuris pakelia pulsą, sukelia prakaitavimą, drebulį, net pykinimą.

• Noradrenaliną – kuris veikia kraujagyslių susitraukimą ir gali kelti arba staigiai mažinti spaudimą.

Rezultatas – reali fizinė reakcija, net jei išorinio dirgiklio nėra.

Kur mes patys tampame savo simptomų kūrėjais?

Šiuolaikinėje visuomenėje, kur nuolat esame veikiami medicinos reklamos, ligų aprašymų internete ir nuolatinių įspėjimų, nocebo efektas tampa vis dažnesniu sveikatos pablogėjimo kaltininku. Štai keletas situacijų:

1. Skaitai apie šalutinius vaistų poveikius – ir pradedi juos jausti

Nors šalutiniai poveikiai išvardijami visiems dėl saugumo, tyrimai rodo, kad vien žinojimas apie galimą pykinimą ar galvos skausmą padidina tikimybę, kad tai ir atsitiks.

2. Girdi apie epidemiją ar virusą – ir staiga jauti simptomus

COVID-19 pandemijos metu medicinos psichologai pastebėjo, kad žmonės, kurie skaitė daugiau žiniasklaidos antraščių, dažniau jautė kvėpavimo sunkumus, net jei testas buvo neigiamas. Tai ne apsimetinėjimas – tai nocebo.

3. Esi įsitikinęs, kad kažkas tave nuodija – ir tavo kūnas ima reaguoti

Ši būsena būdinga kai kurioms paranojinėms būsenoms, bet ir sveiki žmonės gali patirti fizinius simptomus nuo tikėjimo, kad kažkas pakenks (pvz., elektromagnetinės bangos, skiepai, GMO, oro kondicionieriai).

Vaikai ir nocebo – mažiau informacijos, mažiau problemų?

Įdomu tai, kad vaikai rečiau patiria nocebo efektą. Kodėl? Nes jie dažniausiai nežino, ko „reikėtų bijoti“. Net sunkių ligų atvejais jų pasveikimo procentas dažnai būna geresnis nei suaugusiųjų – ne vien dėl fiziologinių priežasčių, bet ir dėl psichologinio atsparumo.

Kada nocebo pavojingas?

Pavieniai simptomai – pykinimas, galvos skausmas – dažnai praeina, kai žmogus sužino, kad „viskas tik jo galvoje“. Tačiau ilgalaikis nocebo poveikis gali sukelti lėtines ligas arba pabloginti jau esamas:

• Imuninės sistemos slopinimą,

• Autoimuninių ligų aktyvavimą,

• Depresijos gilinimąsi,

  Reklama

• Padidintą skausmo suvokimą (pvz., lėtiniuose nugaros skausmuose).

Kaip apsisaugoti?

1. Kritinis mąstymas: jei paskaitai apie ligą – nepriimk kiekvieno simptomo kaip savo.

2. Informacijos higiena: ribok laiką, kurį praleidi skaitydamas apie sveikatą internete, ypač prieš miegą.

3. Pozityvus požiūris: jei tikėjimas gali pakenkti, jis gali ir gydyti. Daug tyrimų rodo, kad optimizmas mažina uždegimų rodiklius ir gerina atsistatymą po ligos.

4. Pasitikėjimas gydytojais: geras specialistas žino, kaip paaiškinti šalutinį poveikį taip, kad jis nesukeltų nocebo.

Ne liga mus naikina, o tai, ką apie ją galvojame

Nocebo efektas rodo, kad mūsų kūnas dažnai klauso ne to, ką jam daro cheminės medžiagos, o to, ką mes manome apie jas. Ir tai gali būti ne mažiau pavojinga nei pati liga.

Mokslas jau įrodė, kad mintys – ne tik energija, bet ir cheminė realybė, veikianti kiekvieną ląstelę.

Tad kitą kartą, kai pajusi „simptomus“ – paklausk savęs: ar tai mano kūnas serga? Ar mano mintys jį verčia taip jaustis?

📌 Komentaras:
„Mūsų smegenys yra pats galingiausias vaistas arba pats klastingiausias nuodas.“
– neuropsichologas dr. D. Hamilton