Mokslininkai nustatė, kad fizinės bausmės sukelia išmatuojamus vaikų smegenų vystymosi pokyčius. Magnetinio rezonanso tyrimai atskleidė, kad prefrontalinėse srityse, atsakingose už emocijų reguliavimą ir sprendimų priėmimą, sumažėjo pilkosios medžiagos. Šie neurologiniai pakitimai susiję su padidėjusiu nerimu, sutrikusia kognityvine funkcija ir prastesniais mokymosi rezultatais. Ilgalaikiai tyrimai sieja vaikystėje patirtą fizinę drausmę su psichikos sveikatos problemomis, kurios išlieka ir suaugus. Supratimas apie šį poveikį smegenims suteikia įtikinamų įrodymų, kad reikia taikyti alternatyvius drausminimo metodus, kurie apsaugo nervų vystymąsi.
Fizinės drausmės poveikis neurologijai
Kaip fizinės bausmės veikia besivystančias vaiko smegenis? Tyrimai rodo, kad pasikartojančios fizinės bausmės gali pakeisti nervines struktūras, susijusias su emociniu reguliavimu ir sprendimų priėmimu. Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad vaikų, kurie reguliariai patiria kūno bausmes, prefrontalinėse srityse sumažėjo pilkosios medžiagos.
Šie neurologiniai pokyčiai gali prisidėti prie padidėjusios reakcijos į stresą, nerimo ir emocijų apdorojimo sunkumų. Besivystančios smegenys yra ypač pažeidžiamos kritiniais augimo laikotarpiais, ir yra įrodymų, kad fizinė drausmė gali sutrikdyti normalų neurologinį vystymąsi.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie pokyčiai pastebimi ne iš karto, tačiau gali pasireikšti elgesio ir kognityvinėmis problemomis, kurios išlieka ir suaugus.
Smegenų vaizdavimas atskleidžia struktūrinius pokyčius
Pažangios smegenų vaizdavimo technologijos pakeitė mokslininkų supratimą apie tai, kaip fizinės bausmės veikia vaikų nervų struktūrą. Magnetinio rezonanso tyrimų rezultatai rodo, kad kūno bausmes patyrusių vaikų prefrontalinės žievės srityse, susijusiose su sprendimų priėmimu ir emociniu reguliavimu, sumažėjo pilkosios medžiagos.
Funkciniai MRT tyrimai rodo, kad pakitę nervų aktyvavimo modeliai su drausme susijusiose baimės reakcijose. Vaikams, kuriems anksčiau buvo taikytos fizinės bausmės, būdingas padidėjęs migdolinės liaukos reaktyvumas ir sumažėjęs funkcinis ryšys su reguliuojančiomis smegenų sritimis.
Ilgalaikiai tyrimai, kuriais stebimi šie pokyčiai, rodo galimus ilgalaikius struktūrinius pokyčius, kurie išlieka ir suaugus, su išmatuojamais žievės storio ir baltosios medžiagos vientisumo skirtumais, palyginti su bendraamžiais, kurie taikė ne fizines bausmes.
Prefrontalinės žievės raida ir sprendimų priėmimas
Prefrontalinė žievė, kuri vystosi iki pat ankstyvosios pilnametystės, atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant vykdomąsias funkcijas, kurioms fizinės bausmės gali labai pakenkti.
Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie nuolat patiria fizines bausmes, sumažėja pilkosios medžiagos tūris prefrontalinėse srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir emocijų reguliavimą. Šie nerviniai pakitimai susiję su sutrikusiu gebėjimu įvertinti pasekmes ir valdyti elgesio reakcijas.
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vaikams, patyrusiems kūno bausmes, dažnai trūksta kognityvinio lankstumo ir problemų sprendimo įgūdžių. Atrodo, kad fizinių bausmių sukelta reakcija į stresą sutrikdo jautrius nervinius ryšius, kurie formuojasi kritiniais raidos tarpsniais, todėl visą gyvenimą gali kilti problemų, susijusių su vertinimu ir savireguliacija.
Psichikos sveikatos pasekmės suaugus
Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas ilgalaikis fizinių bausmių poveikis, atskleidžia nerimą keliančias sąsajas su psichikos sveikatos sutrikimais, kurie išlieka ir suaugus. Tyrimai rodo, kad tarp asmenų, kurie vaikystėje patyrė kūno bausmes, dažniau pasitaiko depresijos, nerimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
Atlikus 50 metų tyrimų metaanalizę nustatyta, kad fizinės bausmės susijusios su padidėjusia asocialaus elgesio rizika ir pablogėjusia psichologine gerove. Smegenų vaizdavimo tyrimai rodo reakcijos į stresą sistemų ir emocijų reguliavimo centrų pokyčius, kurie gali būti šių pažeidžiamumų priežastimi.
Šios išvados rodo, kad labai reikia alternatyvių drausmės metodų, kurie apsaugotų neurologinę raidą ir ilgalaikes psichikos sveikatos pasekmes.
Kognityvinė funkcija ir akademiniai rezultatai
Atlikti išsamūs fizinių bausmių tyrimai rodo, kad fizinės bausmės daro didelį poveikį vaikų kognityvinei raidai ir akademinėms trajektorijoms. Tyrimai rodo, kad fizines bausmes patyrę vaikai pasižymi prastesniais vykdomosios veiklos įgūdžiais, įskaitant silpnesnę darbinę atmintį, planavimo gebėjimus ir kognityvinį lankstumą.
Ilgalaikių duomenų analizė atskleidė, kad šie vaikai paprastai pasiekia prastesnių akademinių rezultatų, ypač matematikos ir skaitymo supratimo. Tyrėjai šį ryšį sieja su streso hormonais, kurie trikdo nervų vystymąsi mokymuisi ir atminčiai svarbiuose regionuose.
Mokyklose, kuriose sumažėjo fizinių bausmių taikymas, atitinkamai pagerėjo mokinių pasiekimų rodikliai, o tai rodo, kad alternatyvūs drausminimo metodai gali geriau padėti kognityviniam vystymuisi ir akademinei sėkmei.
Alternatyvios drausminimo strategijos sveikam vystymuisi
Alternatyvios drausmės strategijos sveikam vystymuisi
Kadangi tyrimai aiškiai rodo neigiamą fizinių bausmių poveikį, vaikų raidos ekspertai rekomenduoja keletą įrodymais pagrįstų alternatyvų, skatinančių sveiką neurologinį ir emocinį augimą.
Teigiamas pastiprinimas pripažįsta pageidaujamą elgesį pagyrimais arba apdovanojimais ir taip stiprina nervinius kelius, susijusius su teigiamų sprendimų priėmimu. Nustatant aiškias, amžių atitinkančias ribas su nuosekliomis, logiškomis pasekmėmis, be baimės ugdomi priežasties ir pasekmės ryšiai.
Laiko praleidimo strategijos, kai tėvai lieka su vaikais emociniais momentais, ugdo emocinio reguliavimo įgūdžius ir saugų prisirišimą.
Tėvų mokymo programos, tokios kaip ” Pozityvioji drausmė” ir ” Triple P”, suteikia globėjams įgūdžių, kaip valdyti elgesį per ryšį, o ne per prievartą, skatinant aplinką, kurioje gali klestėti besivystančios vaikų smegenys.
„Aš buvau nuplaktas ir išėjau geras” paneigimas
Pokalbiuose apie drausminimo praktiką dažnai pasigirsta vienas įprastas fizinių bausmių argumentas: „Vaikystėje mane pliaukštelėjo, ir man viskas buvo gerai”. Šis iš pirmo žvilgsnio paprastas teiginys neatspindi keleto svarbių mokslinių įžvalgų apie neurologinį vystymąsi, statistinius rezultatus ir išgyvenimo šališkumą.
Mokslininkai pažymi, kad šis samprotavimas yra „išgyvenusiųjų klaida” – dėmesys sutelkiamas į tuos, kurie atrodo nenukentėję, ignoruojant kitus, kurie patyrė neigiamų padarinių. Populiacijos lygmens tyrimai nuolat rodo, kad fizines bausmes patyrusių vaikų agresijos, psichikos sveikatos sutrikimų ir pakitusios smegenų raidos rizika yra didesnė.
Be to, suaugusieji gali neatpažinti vaikystėje taikytų fizinių bausmių subtilaus poveikio jų emociniam reguliavimui ar santykiams.
Dabartinis mokslinis konsensusas ir politinės pasekmės
Dabartinis mokslinis konsensusas ir poveikis politikai
Mokslininkų konsensusas dėl fizinių bausmių tvirtai sutampa ties vienintele išvada: fizinės bausmės kenkia, o ne padeda vaikystės vystymuisi. Daugiau kaip 50 šalių priėmė teisės aktus, draudžiančius kūno bausmes bet kokioje aplinkoje, reaguodamos į gausėjančius neurologijos, psichologijos ir visuomenės sveikatos tyrimų įrodymus.
Pagrindinės profesinės organizacijos, įskaitant Amerikos pediatrų akademiją, Pasaulio sveikatos organizaciją ir Amerikos psichologų asociaciją, paskelbė politinius pareiškimus, kuriuose pasisakoma už nefizinių bausmių taikymą. Šios organizacijos rekomenduoja pozityvias auklėjimo strategijas, skatinančias saugų prisirišimą ir išlaikančias tinkamas ribas.
Daugelis ekspertų dabar ragina rengti visuomenės švietimo kampanijas, kuriose būtų skleidžiamos įrodymais pagrįstos fizinių bausmių alternatyvos, panašios į sėkmingas visuomenės sveikatos iniciatyvas, skirtas rūkymui ir automobilinių kėdučių naudojimui.
Dažnai užduodami klausimai
Kokiame amžiuje fizinės bausmės labiausiai kenkia smegenų vystymuisi?
Fizinės bausmės labiausiai kenkia smegenų vystymuisi ankstyvoje vaikystėje (nuo 0 iki 5 metų), kai formuojasi svarbiausi nervų takai. Tačiau tyrimai rodo, kad neigiamas poveikis gali pasireikšti bet kuriuo raidos etapu vaikystėje ir paauglystėje.
Kaip greitai gali atsigauti vaiko smegenys nustojus taikyti fizines bausmes?
Pasibaigus fizinėms bausmėms vaikai atsigauna skirtingu laiku. Nors tam tikras nervų plastiškumas leidžia pasveikti, visiškas pasveikimas priklauso nuo poveikio sunkumo, trukmės ir laiko, taip pat nuo vėliau gautos paramos ir intervencijos.
Ar tam tikri vaikai yra labiau neurologiškai pažeidžiami dėl fizinių bausmių poveikio?
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie jau anksčiau yra sirgę tokiomis ligomis kaip ADHD, nerimo sutrikimai ar turi genetinį neurologinį pažeidžiamumą, gali patirti didesnį fizinių bausmių poveikį dėl skirtumų streso reakcijos sistemose ir neurologinės raidos keliuose.
Kaip kultūriniai skirtumai veikia smegenų reakciją į fizinę drausmę?
Kultūriniai skirtumai gali formuoti nervinį atsaką į fizinę drausmę dėl socializacijos modelių, kolektyvinių ir individualistinių vertybių ir normalizuotos drausminimo praktikos, galinčios skirtingai paveikti streso atsako sistemas ir emocinį apdorojimą besivystančiose smegenyse įvairiose visuomenėse.
Ar fizinių bausmių sukelta neurologinė žala gali būti pašalinta taikant terapiją?
Tyrimai rodo, kad fizinių traumų sukeltą neurologinę žalą galima iš dalies pakeisti. Tokie terapijos metodai kaip kognityvinė elgesio terapija ir grįžtamasis ryšys (neurofeedback) yra perspektyvūs skatinant nervų plastiškumą ir kuriant kompensacinius kelius, nors sunkiais atvejais visiškas sugrįžimas lieka neaiškus.
