Jei perkate augalinius burgerius, kepsnius ar dešreles – ruoškitės pokyčiams. Europos Sąjunga priėmė sprendimą, kuris pakeis visų šių produktų pavadinimus.
Nuo šiol žodžiai „burgeris”, „kepsnys”, „dešrelė” ir kiti su mėsa susiję terminai bus skirti tik tikros mėsos produktams. Augalinėms alternatyvoms – jokių išimčių.
Kai pirmą kartą apie tai perskaičiau, pagalvojau – gal pokštas? Bet ne. Tai tikras Europos Parlamento sprendimas.
Ką tiksliai uždraudė
Spalio aštuntą dieną Europos Parlamentas priėmė pataisą, kuri draudžia augalinės kilmės produktams naudoti mėsai būdingą terminologiją.
Tai reiškia: jokių „augalinių burgerių”, jokių „veganiškų dešrelių”, jokių „sojinių kepsnių”. Šie pavadinimai rezervuoti tik produktams su tikra mėsa.
„Palauk,” – pasakė vyras, kai jam papasakojau. „Tai kaip dabar vadinsis mano mėgstami sojos burgeriai?”
Geras klausimas. Gamintojai dar patys ieško atsakymo.
Kodėl taip nutiko
Už šį draudimą kovojo mėsos pramonės lobistai ir tradiciniai ūkininkai – ypač Prancūzijoje. Jų argumentas: augaliniai produktai „vagia” mėsos terminologiją ir klaidina vartotojus.
„Žmonės perka augalinį burgerį ir galvoja, kad gauna kažką panašaus į mėsą,” – teigė šalininkai. „Tai nesąžininga konkurencija.”
Priešininkai – žalieji ir kairiųjų pažiūrų europarlamentarai – piktinosi: „Tai absurdas. Niekas nepirks augalinio burgerio galvodamas, kad jame mėsa. Pavadinimas tiesiog padeda suprasti, kaip produktą naudoti.”
Bet balsavimas buvo aiškus. Draudimas priimtas.
Kaip produktai vadinsis dabar
Gamintojai jau suka galvas. Kai kurios idėjos, kurios sklandžioja rinkoje:
„Augalinis kotletas” vietoj „augalinis burgeris”. „Daržovių diskas” vietoj „sojinis kepsnys”. „Baltymų lazdelė” vietoj „veganiška dešrelė”.
Skamba keistai? Taip. Bet tokios naujos realybės.
„Man tai primena tuos laikus, kai margarinui negalėjo vadinti sviestu,” – prisiminė mama. „Irgi buvo keista, bet pripratome.”
Tiesa. Tik šį kartą pokyčiai apims tūkstančius produktų visoje Europoje.
Kiek tai kainuos
Europos augalinių produktų rinka verta apie penkis milijardus eurų. Ir dabar visa ši pramonė turi keisti pakuotes, rinkodaros strategijas, prekių ženklus.
Dideli gamintojai susitvarksys. Jie turi biudžetus ir teisininkus.
Bet maži gamintojai – tie, kurie ką tik pradėjo gaminti savo augalinius produktus – susidurs su rimtais sunkumais. Nauja pakuotė, naujas pavadinimas, nauja rinkodara – visa tai kainuoja.
„Mes užsakėme dešimt tūkstančių pakuočių su užrašu ‘augalinis burgeris’,” – pasakojo vienas lietuvių gamintojas internete. „Dabar galime jas išmesti.”
Kada pasikeisiu pavadinimai parduotuvėse
Ne iš karto. Pataisa turi būti ratifikuota visų dvidešimt septynių ES šalių. Tai gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Po ratifikavimo gamintojai gaus laiko pritaikyti pakuotes ir išparduoti senus atsargos. Tikslus terminas dar nenustatytas.
Bet procesas jau prasidėjo. Ir anksčiau ar vėliau – tie „augaliniai burgeriai” parduotuvių lentynose išnyks. Jų vietoje atsiras… kažkas kita.
Ką galvoja žmonės
Sesuo, kuri jau dešimt metų valgo tik augalinį maistą, tik patraukė pečiais: „Man nesvarbu, kaip vadinasi. Svarbu, kas viduje.”
Vyras skeptiškai šyptelėjo: „Gal dabar galėsiu atskirti, kur tikras burgeris, o kur ne?”
O mama filosofiškai pastebėjo: „Europa turi per daug laiko, jei sprendžia tokius klausimus.”
Gal ir taip. Bet sprendimas priimtas. Ir mums visiems – teks prie jo priprasti.
