Grįžau iš miško, nusimaudžiau, apsivilkau švariais drabužiais. Viskas kaip visada. Po trijų dienų – paraudimas ant šlaunies, temperatūra, galvos skausmas.

Erkė. Kurios net nepastebėjau.

„Kur tikrinote?” – paklausė gydytoja infektologė Rūta.

„Na… rankas, kojas…”

„O kirkšnis? Pažastis? Už ausų?”

Supratau, kad tikrinau ten, kur lengva pasiekti. O erkės renkasi ten, kur sunku pastebėti.

Kodėl erkės renkasi būtent tas vietas

„Erkės ieško plonos odos,” – aiškino gydytoja Rūta. „Ten lengviau prasiskverbti. Ir šilčiau, drėgniau – joms patinka.”

Be to, erkės mėgsta vietas, kur šeimininkas mažiausiai tikėtinas jas pajusti. Slaptos, paslėptos zonos – kur pirštai retai nuklysta.

„Todėl dažniausiai randame įkandimus ten, kur žmonės net nepagalvoja tikrinti.”

Pirmoji vieta: kirkšnys

„Dažniausias radinys – kirkšnis,” – pasakė infektologė. „Šilta, drėgna, plona oda. Ir žmonės drovisi ten žiūrėti.”

Kirkšnies srityje erkė gali siurbti kraują kelias dienas nepastebėta. O kuo ilgiau ji maitinasi – tuo didesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga ar kitomis infekcijomis.

„Laimo ligos sukėlėjas pradeda persiduoti maždaug po dvidešimt keturių–keturiasdešimt aštuonių valandų. Todėl laikas – kritiškas.”

Antroji vieta: pažastys

„Pažastys – antra pagal dažnumą,” – tęsė gydytoja.

Ta pati logika: plona oda, šiluma, drėgmė. Ir dar vienas veiksnys – erkė gali užlipti per drabužius ir surasti pažastį kaip idealią vietą.

„Žmonės dažnai apžiūri rankas ir kojas, bet pamiršta pažastis. O erkė ten gali būti dienų dienas.”

Trečioji vieta: už ausų ir kaklas

„Vaikai ypač dažnai turi įkandimus už ausų ir ant kaklo,” – perspėjo infektologė Rūta.

Kai vaikštai miške, erkė gali užlipti per plaukus ir įsikibti ten, kur mažiausiai tikimasi. Už ausų oda labai plona, o taktilinis jautrumas mažas.

„Suaugusiems irgi – ypač jei ilgi plaukai. Erkė pasislėpusi ir visiškai nejuntama.”

Galvos oda – dar vienas dažnas radinys, ypač vaikams. Apie penkiolika–dvidešimt procentų visų įkandimų.

Kaip tikrinti teisingai

Gydytoja davė aiškų planą:

Iškart po miško – nusirengi ir tikrini visą kūną prie gero apšvietimo.

Pradėk nuo rizikingų vietų – kirkšnys, pažastys, už ausų, kaklas, galvos oda.

Tada – likusi kūno dalis – kelių užpakalinė pusė, alkūnių vidus, tarp pirštų.

Naudok veidrodį – nugarai ir kitoms sunkiai pasiekiamoms vietoms.

Patikrink plaukus – pirštais perbraukti per galvos odą, ieškant mažų gumbuliukų.

„Geriau penkios minutės tikrinimo nei savaitė antibiotikų.”

Jei radai erkę – ką daryti

„Nepanikuok, bet veik greitai,” – patarė gydytoja.

Pincetu – paimk erkę kuo arčiau odos, ten kur įsikibus galva.

Trauk lygiai – ne sukdamas, ne spausdamas pilvo. Lėtai, tvirtai į viršų.

Dezinfekuok – antiseptiku nuvalyk įkandimo vietą.

Stebėk – jei per kelias dienas atsiranda paraudimas, temperatūra ar kiti simptomai – pas gydytoją.

„Jei nedrąsu pačiam – į polikliniką. Geriau profesionalus pašalinimas nei sutraiškyta erkė.”

Prevencija: geriau nei gydymas

Gydytoja Rūta pridūrė kelis patarimus:

Drabužiai – ilgos kelnės, ilgos rankovės. Kelnes įkišti į kojines.

Repelentas – ant odos ir drabužių. Veikia keturias–šešias valandas.

Šviesūs drabužiai – ant jų erkė geriau matosi.

Vengti tankios žolės – erkės laukia ant augalų iki pusės metro aukščio.

„Ir svarbiausia – po kiekvieno apsilankymo gamtoje: pilna kūno apžiūra. Ne skubi, o nuodugni. Tos penkios vietos – pirmiausiai.”

Dabar kiekvieną kartą, grįždama iš miško, tikrinuosi metodiškai. Kirkšnys, pažastys, ausys, kaklas, galva. Paskui visa kita. Ir ramiau.